Rabatas – tikroji Maroko sostinė: atraskite karališkąjį miestą prie vandenyno

Paklauskite bet kurio keliautojo, kokia yra Maroko sostinė, ir tikėtina, kad išgirsite atsakymus „Marakešas“ arba „Kasablanka“. Šie miestai, išgarsinti filmų, knygų ir nesibaigiančių pasakojimų apie gyvybingus turgus bei egzotišką atmosferą, tvirtai įsitvirtino mūsų vaizduotėje. Tačiau tikrasis Maroko Karalystės politinis, administracinis ir kultūrinis centras yra visai kitur – tai Rabatas. Šis didingas miestas, įsikūręs prie Atlanto vandenyno ir Bou Regreg upės žiočių, yra kur kas daugiau nei tik biurokratų ir ambasadų buveinė. Tai vieta, kurioje harmoningai susipina tūkstantmetė istorija, prancūziška elegancija ir autentiška marokietiška dvasia, siūlanti keliautojui ramesnį, bet ne mažiau įspūdingą Maroko pažinimo būdą.

Kodėl Rabatas, o ne Marakešas? Trumpa istorijos pamoka

Norint suprasti, kodėl būtent Rabatas tapo sostine, reikia atsigręžti į XX amžiaus pradžią. Nors Marakešas, Fesas ir Meknesas istoriškai buvo imperatoriškieji miestai ir karalystės centrai, 1912 metais, įkūrus Prancūzijos protektoratą, kolonijinė valdžia nusprendė perkelti sostinę. Tam buvo kelios strateginės priežastys. Pirma, Rabato vieta prie vandenyno buvo naudinga prekybai ir kariniam susisiekimui su Europa. Antra, perkėlus sostinę iš senųjų, neramumų kupinų centrų, tokių kaip Fesas, prancūzai siekė įtvirtinti savo kontrolę ir sukurti naują, modernų administracinį centrą. Maršalas Louis-Hubert Lyautey, pirmasis Prancūzijos generalinis rezidentas Maroke, turėjo viziją pastatyti modernų miestą, kuris gerbtų ir išsaugotų istorinį paveldą. Taip gimė dvilypis Rabatas: senoji medina ir naujasis miestas (Ville Nouvelle), kurie šiandien sudaro darnią visumą, 2012 metais įtrauktą į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Tačiau Rabato istorija siekia kur kas gilesnius laikus. Dar prieš atvykstant arabams, šioje vietoje, vadinamoje Šela (Chellah), klestėjo finikiečių, o vėliau ir romėnų miestas Sala Kolonija. Tikrasis Rabato aukso amžius prasidėjo XII amžiuje, valdant Almohadų dinastijos sultonui Jakubui al-Mansurui. Jis turėjo grandiozinį planą paversti Rabatą savo imperijos sostine ir pastatyti didžiausią mečetę pasaulyje. Nors jo mirtis nutraukė šiuos planus, iki šių dienų išlikęs didingas Hasano bokštas liudija apie buvusią ambiciją.

Du miestai viename: UNESCO saugomas paveldas

Viena iš labiausiai žavinčių Rabato savybių yra jo aiškus pasidalijimas į dvi dalis, kurias skiria galingos gynybinės sienos. Kiekviena dalis pasakoja skirtingą miesto istorijos tarpsnį ir siūlo visiškai kitokią patirtį.

Ville Nouvelle: prancūziškos elegancijos ir marokietiškos tvarkos sintezė

Vos išėjus iš traukinių stoties „Rabat Ville“, patenkama į visiškai kitokį Maroką, nei daugelis yra įpratę matyti. Čia nėra siaurų, chaotiškų gatvelių. Vietoj jų – platūs, palmių alėjomis apsodinti bulvarai, Art Deco stiliaus pastatai su baltais fasadais ir tvarkingi parkai. Tai – prancūzų suprojektuotas „Naujasis miestas“. Centrinė ašis, Mohamedo V aveniu, veda nuo stoties link parlamento pastato, bankų ir prabangių parduotuvių. Čia įsikūręs ir modernaus meno muziejus (MMVI), archeologijos muziejus bei karališkieji rūmai (Dar al-Makhzen). Nors į pačius rūmus patekti negalima, vien pasivaikščiojimas aplink didžiulį, saugomą kompleksą leidžia pajusti karališkąją miesto dvasią. Ši miesto dalis yra stebėtinai švari, tvarkinga ir rami. Čia veikia modernus tramvajus, jungiantis Rabatą su kaimyniniu Salė miestu, o kavinėse vietiniai gyventojai ramiai gurkšnoja kavą ar mėtų arbatą.

Medina ir Kasba: kelionė laiku siauromis gatvelėmis

Perėjus senamiesčio sienas, patenkama į visiškai kitą pasaulį. Rabato medina, palyginti su Feso ar Marakešo, yra gerokai ramesnė ir mažiau orientuota į turistus. Tai leidžia pasijusti ne stebėtoju, o gyvenimo dalimi. Siaurose, dažnai dengtose gatvelėse verda kasdienis gyvenimas: amatininkai savo dirbtuvėlėse gamina odos dirbinius, kilimus ir tradicinius batus (babouches), prekeiviai siūlo prieskonius, daržoves ir šviežiai keptą duoną, o vaikai žaidžia futbolą mažuose skveruose. Čia galima ramiai klaidžioti, nebijant agresyvių prekeivių, ir atrasti autentiškus marokietiškus riadus – tradicinius namus su vidiniais kiemeliais, kurių daugelis paversti jaukiais viešbutukais. Medina yra puiki vieta įsigyti suvenyrų už sąžiningą kainą ir pajusti tikrąjį marokietiško miesto pulsą.

Būtina pamatyti Rabate: svarbiausios lankytinos vietos

Nors Rabatas ir nėra taip perkrautas lankytinomis vietomis kaip kiti imperatoriškieji miestai, jis gali pasigirti keliais išties unikaliais ir pasaulinio lygio objektais.

Udaijų kasba (Kasbah of the Udayas): Mėlynai baltas rojus prie vandenyno

Tai neabejotinai pati fotogeniškiausia ir romantiškiausia Rabato vieta. Ant uolos, prie pat upės žiočių, stūksanti XII amžiaus tvirtovė (kasba) kadaise buvo gynybinis postas, o vėliau – prieglobstis Andalūzijos maurams, išvarytiems iš Ispanijos. Šiandien tai – ramus gyvenamasis kvartalas, kurio siauros, vingiuotos gatvelės nudažytos akinančiai balta ir ryškiai mėlyna spalvomis, primenančiomis garsųjį Šefšaueno miestą. Klaidžiojant šiuo labirintu galima atrasti jaukias kavinukes, meno galerijas ir pasislėpusius sodus. Būtina aplankyti Andalūzijos sodus – ramybės oazę su egzotiškais augalais ir fontanais. Iš pagrindinės apžvalgos aikštelės atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas į Bou Regreg upę, Salė miestą kitapus jos ir beribį Atlanto vandenyną. Sėdint vienoje iš kavinių ir gurkšnojant mėtų arbatą su marokietiškais saldumynais, galima valandų valandas stebėti bangas ir žvejų valtis.

Hasano bokštas ir Mohamedo V mauzoliejus: didybės ir pagarbos simboliai

Šis kompleksas yra tikrasis Rabato ir viso Maroko simbolis. Hasano bokštas (Tour Hassan) – tai 44 metrų aukščio minaretas, kuris turėjo tapti didžiausios pasaulyje mečetės dalimi. Sultonas Jakubas al-Mansuras norėjo pastatyti šventovę, kurioje tilptų visa jo armija, tačiau po jo mirties 1199 metais statybos buvo nutrauktos. Šiandien aikštėje stovi ne tik didingas, raudono smiltainio bokštas, bet ir apie 200 kolonų liekanų, žyminčių, kokio dydžio turėjo būti mečetė. Vaizdas išties įspūdingas ir verčiantis susimąstyti apie neįgyvendintas ambicijas.

Visai šalia bokšto stovi modernus, bet tradicinės architektūros bruožų kupinas Mohamedo V mauzoliejus. Jame ilsisi šiuolaikinio Maroko įkūrėjas karalius Mohamedas V ir jo sūnūs – karalius Hasanas II bei princas Abdala. Pastatas iš išorės tviska baltu itališku marmuru, o vidus pribloškia meistriškumu: sienas puošia įmantrūs raižiniai, lubas – kedro medžio drožiniai ir paauksavimai, o grindis – spalvingos mozaikos (zellij). Lankytojai gali iš antro aukšto galerijos stebėti apačioje esantį sarkofagą, kurį nuolat saugo karališkosios gvardijos sargybiniai. Tai išskirtinės pagarbos ir nacionalinės svarbos vieta.

Šela (Chellah): kur susitinka romėnai ir sultonai

Šiek tiek atokiau nuo miesto centro, už senųjų sienų, slypi viena paslaptingiausių ir magiškiausių Rabato vietų – Šelos nekropolis. Tai vieta, kurioje susipina kelios civilizacijos. Iš pradžių čia buvo senovės Romos miestas Sala Kolonija, kurio forumo, šventyklų ir triumfo arkos liekanas galima matyti ir šiandien. Vėliau, XIII amžiuje, Marinidų dinastijos sultonai šią apleistą vietą pavertė karališkuoju nekropoliu. Jie pastatė gynybinę sieną, mečetę su puošniu minaretu ir mauzoliejus. Šiandien Šela yra parkas-muziejus, kuriame romėniškos kolonos stovi šalia arabiškų kapų, o ant seno minareto viršūnės lizdus suka dešimtys gandrų. Jų kalenimas sukuria nepakartojamą, šiek tiek melancholišką atmosferą. Vaikščioti po šį apleistą miestą, kurį pamažu atgauna gamta, yra nepaprastai įdomi patirtis.

Ką dar nuveikti Rabate?

Rabatas siūlo ne tik istorinius paminklus. Tai gyvas miestas su daugybe galimybių turiningai praleisti laiką.

Kitoje upės pusėje: autentiškasis Salė

Norintiems pamatyti dar autentiškesnį ir mažiau turistų paliestą Maroką, tereikia persikelti per Bou Regreg upę į Salė miestą. Tai galima padaryti moderniu tramvajumi arba, norint daugiau nuotykių, sėsti į mažą, tradicinę irklinę valtį. Salė yra konservatyvesnis ir labiau tradicinis miestas. Jo medina yra didesnė ir chaotiškesnė nei Rabato, o kainos turguje – gerokai mažesnės. Čia galima aplankyti įspūdingą medresę (senovinę Korano mokyklą), pasivaikščioti vandenyno pakrante ir tiesiog stebėti vietinį gyvenimą be jokių pagražinimų.

Rabato skoniai: nuo tadžino iki vandenyno gėrybių

Kaip ir visame Maroke, Rabate maistas yra neatsiejama kultūros dalis. Mieste gausu restoranų, siūlančių tradicinius patiekalus, tokius kaip tadžinas (troškinys moliniame inde), kuskusas ar harira (soti avinžirnių ir lęšių sriuba). Tačiau dėl savo padėties prie vandenyno Rabatas ypač garsėja šviežiomis jūros gėrybėmis. Centriniame turguje (Marché Central) galima pamatyti įspūdingą dienos laimikį, o aplink esančiose mažose užeigose paragauti ant grotelių keptų sardinių, kalmarų ar krevečių. Būtinai išbandykite ir gatvės maistą – nuo sraigių sultinio iki įvairių blynų ir saldumynų.

Poilsis prie Atlanto vandenyno

Rabatas gali pasigirti ir puikiais paplūdimiais. Pagrindinis miesto paplūdimys driekiasi palei kasbą ir yra populiari vieta tarp vietinių gyventojų, ypač vasaros vakarais. Čia galima ne tik pasideginti, bet ir išbandyti banglenčių sportą – vandenyno bangos tam puikiai tinka. Šiek tiek toliau nuo centro yra ir ramesnių, laukinių paplūdimių, kur galima pabėgti nuo miesto šurmulio.

Praktiniai patarimai keliaujantiems į Rabatą

• Kaip atvykti? Rabatas turi tarptautinį oro uostą (RBA), tačiau patogesnis susisiekimas yra per didesnį Kasablankos oro uostą (CMN), iš kurio Rabatą galima greitai ir patogiai pasiekti traukiniu (kelionė trunka apie valandą).
• Kada keliauti? Palankiausias laikas lankytis Rabate yra pavasarį (kovo-gegužės mėn.) ir rudenį (rugsėjo-lapkričio mėn.), kai oras maloniai šiltas, bet ne per karštas.
• Transportas mieste. Miestas yra pakankamai kompaktiškas, kad daugelį objektų centre galima pasiekti pėsčiomis. Tarp naujamiesčio ir senamiesčio bei tolimesnių rajonų patogu keliauti mėlynaisiais „petit taxi“ (būtinai reikalaukite įjungti taksometrą) arba moderniu ir pigiu tramvajumi.
• Sauumas. Rabatas yra laikomas vienu saugiausių didžiųjų Maroko miestų. Čia mažiau įkyrių prekeivių ir apgavikų, atmosfera yra ramesnė ir labiau atpalaiduojanti. Vis dėlto, kaip ir visur, reikia saugotis kišenvagių žmonių susibūrimo vietose.

Pabaigai: kodėl verta aplankyti Rabatą?

Rabatas yra miestas, kuris nepelnytai atsiduria kitų Maroko deimantų šešėlyje. Tai nėra vieta, kuri apakina jus nuo pirmos sekundės, kaip Marakešo Džema el-Fna aikštė. Rabatas atsiskleidžia pamažu, apdovanodamas tuos, kurie skiria laiko jį pažinti. Tai miestas, kuriame galima ramiai pasinerti į istoriją, grožėtis įspūdinga architektūra, mėgautis vandenyno gaiva ir stebėti tikrą, nesuvaidintą marokietišką gyvenimą. Jei jūsų kelionės tikslas yra ne tik pamatyti, bet ir pajusti, suprasti ir atrasti – tikroji Maroko sostinė Rabatas yra vieta, kurią tiesiog privalote įtraukti į savo maršrutą.