Laplandija: Kur pildosi vaikystės svajonės ir atgyja žiemos pasaka

Kai už lango pradeda sparčiai trumpėti dienos, o ore pakvimpa pirmosiomis šalnomis, daugelio mintys nevalingai nukrypsta į šiaurę. Ten, kur sniegas nėra tik trumpalaikis svečias, o storas, girgždantis sluoksnis, dengiantis bekraštes samių žemes. Kelionė į Laplandiją pas tikrąjį Kalėdų Senelį (suomiai jį vadina Joulupukki) yra viena iš tų patirčių, kurią bent kartą gyvenime turėtų išgyventi kiekviena šeima, o ir suaugusieji čia dažnai vėl pasijunta vaikais.

Laplandija nėra tik geografinis regionas Suomijos šiaurėje – tai emocija, magija ir ramybė, susipynusi su poliarinės nakties paslaptimi. Tai vieta, kurioje laikas tarsi sustoja, o vienintelis svarbus dalykas tampa šiltas kakavos puodelis ir tolumoje girdimas elnių varpelių skambesys. Šiame pasakojime pasinersime į tai, ką reiškia keliauti į tolimąją šiaurę, kaip susitikti su pagrindiniu žiemos herojumi ir kodėl ši kelionė taps ryškiausiu jūsų šeimos prisiminimu.

Rovaniemis – oficialūs Kalėdų Senelio namai už poliarinio rato

Dauguma kelionių į Laplandiją prasideda Rovanimyje. Tai miestas, oficialiai tituluojamas Kalėdų Senelio gimtine. Nors pasakojimai sako, kad Senelis gyvena mistiniame Korvatunturi kalne, būtent Rovanimyje, tiesiai ant poliarinio rato linijos, įsikūręs jo biuras ir kaimelis, kuriame jis priima svečius ištisus metus.

Tik peržengus šio kaimelio ribą, jus pasitinka ore tvyranti šventinė nuotaika. Čia visada groja Kalėdų muzika, o mediniai nameliai, apkabinėti tūkstančiais lempučių, sukuria jaukią atmosferą net ir spaudžiant stipriam šaltukui. Vienas svarbiausių kaimelio akcentų – Baltoji linija, žyminti poliarinio rato (Arctic Circle) ribą. Kiekvienas lankytojas čia stabteli nusifotografuoti: viena koja dar pietuose, o kita – jau atšiaurioje, magiškoje šiaurėje.

Susitikimas, kurio laukia visi

Pats susitikimas su Kalėdų Seneliu yra kruopščiai surežisuota, tačiau nepaprastai įtraukianti patirtis. Eidami per paslaptingus koridorius, pilnus milžiniškų krumpliaračių (kurie, pasak legendos, lėtina Žemės sukimąsi, kad Senelis spėtų aplankyti visus pasaulio vaikus), galiausiai pasiekiate didžiulį kambarį. Ten, sėdėdamas savo krėsle, jus pasitinka pats Joulupukki.

Svarbu tai, kad jis dažnai nustebina svečius mokėdamas bent kelis žodžius jų gimtąja kalba. Vaikams tai palieka neišdildomą įspūdį – juk jis tikras, jis žino, iš kur mes atvykome! Nors ši pramoga yra labai populiari ir sezono metu tenka palaukti eilėje, pati akimirka, kai vaikas gali paspausti Seneliui ranką ar pasakyti savo slapčiausią norą, atperka visas pastangas.

Pašto tarnyba ir elfų paslaptys

Kitas būtinas sustojimas – oficialus Kalėdų Senelio paštas. Tai vieta, į kurią kasmet plūsta milijonai laiškų iš viso pasaulio. Čia dirbantys elfai (apsirengę autentiškais drabužiais) stropiai rūšiuoja korespondenciją. Jūs taip pat galite išsiųsti atviruką namo ar draugams su unikaliu poliarinio rato antspaudu, kurio nerasite niekur kitur pasaulyje.

Jei norite dar gilesnio įspūdžio, verta aplankyti „SantaPark“ – tai po žeme esantis bunkeris-parkas, įrengtas uoloje. Čia veikia Elfų mokykla, kurioje vaikai mokomi svarbiausių elfų paslapčių, galima dekoruoti meduolius imbierinių sausainių virtuvėje arba pasivažinėti magišku traukinuku per visus metų laikus. Tai puiki alternatyva lauko pramogoms, ypač jei lauke termometras nukrenta žemiau -20 laipsnių.

Šiaurietiškos pramogos: Nuo elnių iki haskių safarių

Kelionė į Laplandiją nebūtų pilnavertė be pažinties su vietine gamta ir gyvūnais. Elniai čia – ne tik pasakų personažai, bet ir neatsiejama samių kultūros dalis. Apsilankymas elnių ūkyje leidžia pajusti tą lėtą, tradicinį gyvenimo būdą. Galite sėsti į elnių kinkinį ir lėtai slysti per apsnigtą mišką, klausydamiesi tik rogių pavažų girgždesio. Tai raminanti patirtis, leidžianti pajusti Arkties gamtos didybę.

Visiška priešingybė – haskių safari. Tai adrenalino dozė kiekvienam. Haskiai yra neįtikėtinos energijos šunys, kurie tiesiog veržiasi bėgti. Kai tik vaduotojas atleidžia stabdžius, pasigirsta džiaugsmingas lojimas ir rogės šauna į priekį. Vairuoti haskių kinkinį pačiam yra vienas didžiausių iššūkių ir malonumų – turite išmokti balansuoti, stabdyti ir padėti šunims įkalnėse. Po pasivažinėjimo paprastai laukia šiltas susitikimas su šunimis, kurie, nepaisant savo ištvermės, yra be galo draugiški ir meilūs.

Sniegaeigiai ir žvejyba ant ledo

Ieškantiems dar daugiau greičio, sniegaeigių turai per užšalusius ežerus ir upes yra geriausias pasirinkimas. Laplandijoje sniegaeigiai yra įprasta transporto priemonė, tačiau turistams tai – nepamirštamas nuotykis. Galite rinktis naktinius turus, kurių metu vykstama į atokias vietas tikintis pamatyti Šiaurės pašvaistę, arba dienines išvykas su sustojimu vidury užšalusio ežero, kur mokoma tradicinės žvejybos ant ledo technikos. Išgręžti skylę pusmetrio storio lede ir kantrybe bandyti pagauti upėtakį ar ešerį – tai tikra šiaurietiška meditacija.

Šiaurės pašvaistė – dangiškasis šokis

Daugeliui kelionė į Laplandiją asocijuojasi su noru savo akimis išvysti Aurora Borealis. Tai gamtos reiškinys, kurio neįmanoma pilnai nuspėti, tačiau Laplandija yra viena geriausių vietų pasaulyje jam stebėti. Kad pamatytumėte pašvaistę, reikia trijų dalykų: tamsos, giedro dangaus ir šiek tiek sėkmės.

Vietiniai sako, kad pašvaistė atsiranda tada, kai dangaus lapė savo uodega braukia per snieguotas kalvų viršūnes, o kibirkštys kyla į dangų. Nors mokslinis paaiškinimas apie saulės vėją ir daleles yra racionalesnis, stovint po žaliomis, violetinėmis ar rausvomis spalvomis mirgančiu dangumi, norisi tikėti būtent legenda. Geriausia pašvaistės medžioti toli nuo miesto šviesų. Tam dabar siūlomos net ir nakvynės stikliniuose iglu – guli šiltoje lovoje ir per skaidrų kupolą stebi žvaigždes bei galbūt pasirodysiančią pašvaistę.

Praktiniai patarimai: Kaip pasiruošti šalčiui ir kelionei?

Vienas didžiausių baubų keliaujantiems į šiaurę – šaltis. Tačiau suomiai turi patarlę: „Nėra blogo oro, yra tik bloga apranga“. Ruošiantis kelionei į Laplandiją, sluoksniavimas yra jūsų geriausias draugas.

• Pirmasis sluoksnis: Termo apranga (geriausia merino vilnos), kuri išgarina drėgmę ir palaiko šilumą.
• Antrasis sluoksnis: Flisinis džemperis arba vilnonis megztinis, sukuriantis izoliacinį sluoksnį.
• Trečiasis sluoksnis: Vandeniui ir vėjui atspari striukė bei kelnės.
• Aksesuarai: Vilnonės kojinės (kelios poros), kokybiškos pirštinės (geriausia kumštinės, nes jose pirštai šildo vienas kitą) ir šilta kepurė, dengianti ausis.

Nepamirškite, kad poliarinė naktis (Kaamos) nereiškia visiškos tamsos 24 valandas per parą. Gruodžio mėnesį apie 4–5 valandas per dieną vyrauja pasakiška melsva prieblanda, kuri suteikia kraštovaizdžiui nerealumo jausmą. Tai pats geriausias laikas fotografuoti, nes šviesa yra minkšta ir magiška.

Kada geriausia vykti?

Nors Kalėdų laikotarpis yra populiariausias, Laplandija nuostabi visą žiemą. Gruodis yra pats magiškiausias dėl švenčių laukimo, tačiau kartu ir brangiausias bei labiausiai užpildytas turistais. Sausis ir vasaris siūlo daugiau sniego, giedresnį dangų pašvaistėms stebėti ir šiek tiek ilgesnes dienas. Kovo mėnuo yra puikus tiems, kurie nori pasidžiaugti žiemos pramogomis jau su šiltesne pavasario saule, tačiau vis dar gausiu sniegu.

Laplandijos skoniai: Ko paragauti?

Kelionė į šiaurę – tai ir kulinarinis nuotykis. Samių virtuvė yra paprasta, bet labai soti, skirta išgyventi atšiauriomis sąlygomis. Pagrindinis ingredientas čia, žinoma, yra elniena. Jos galite paragauti įvairiausiomis formomis: nuo troškinių (Poronkäristys) su bulvių koše ir spanguolių uogiene iki rūkytos mėsos užkandžių.

Taip pat būtina išbandyti šviežią žuvį – ežerų syką ar lašišą, keptą virš atviros ugnies. Desertui suomiai dažnai siūlo Leipäjuusto – keptą sūrį, kuris girgžda tarp dantų, patiekiamą su katuogių (cloudberries) uogiene. Katuogė, dar vadinama „Arkties auksu“, yra reta ir labai vertinga uoga, auganti pelkynuose ir turinti specifinį, bet labai malonų skonį.

Kodėl Laplandija verta kiekvieno nuvažiuoto kilometro?

Daug kas klausia, ar verta tiek investuoti į kelionę, kuri trunka vos keletą dienų. Atsakymas dažniausiai slypi vaiko akyse, kai jis pamato pirmąjį elnią, arba jūsų pačių nuostaboje, kai miško tyloje išgirstate savo širdies dūžius. Tai vieta, kur komercija susiduria su tikra, nepažabota gamta, ir kur kiekvienas kampelis atrodo kaip iš atviruko.

Kelionė pas Kalėdų Senelį nėra tik turizmas – tai sugrįžimas į pasakų pasaulį, kurio mums visiems kartais taip trūksta suaugusiųjų gyvenime. Laplandija moko mus džiaugtis mažais dalykais: ugnies spragsėjimu židinyje, sniego spindesiu mėnesienoje ir tikėjimu, kad stebuklai tikrai egzistuoja, jei tik mokame juos pastebėti.

Planuodami savo kelionę, nepamirškite palikti laiko paprastam pasivaikščiojimui miške ar tiesiog sėdėjimui ant užšalusio ežero kranto. Laplandijos grožis atsiskleidžia tyloje. Ir kas žino, galbūt būtent ten, toli už poliarinio rato, jūs vėl rasite tą vaikišką džiaugsmą, kurį manėte seniai praradę.

Nesvarbu, ar pasirinksite prabangų stiklinį iglu, ar jaukią medinę trobelę miško tankmėje, Laplandija jus priims su šiaurietiška ramybe ir paliks prisiminimą, kuris šildys dar daugelį metų. Tad kraukitės šilčiausias kojines ir leiskitės į nuotykį – Kalėdų Senelis ir elniai jūsų jau laukia!

„`