Geriausi filmai: kelionė per kino istoriją ir nepamirštamus šedevrus

Kinas – tai magija, perkelianti mus į kitus pasaulius, supažindinanti su neįtikėtinomis istorijomis ir verčianti jausti tai, ko galbūt niekada nepatirtume realiame gyvenime. Sudaryti „geriausių filmų“ sąrašą yra ne tik sudėtinga, bet ir be galo subjektyvu. Kas vienam yra šedevras, kitam gali pasirodyti nuobodu. Vis dėlto, per daugiau nei šimtmetį trunkančią kino istoriją atsirado juostų, kurios peržengė laiko ir kultūrų ribas, tapo kritikų liaupsinamais etalonais ir paliko neišdildomą pėdsaką milijonų žiūrovų širdyse. Šiame straipsnyje leisimės į kelionę po kino pasaulį, prisimindami filmus, kurie neabejotinai nusipelnė būti vadinami geriausiais.

Auksinė Holivudo era: klasikos gimimas

Kai kalbame apie geriausius filmus, neįmanoma nepaminėti Holivudo Auksinės eros, trukusios maždaug nuo trečiojo iki šeštojo dešimtmečio. Tai buvo laikas, kai formavosi žanrai, gimė legendinės žvaigždės, o studijų sistema kūrė vieną šedevrą po kito. Šio laikotarpio filmai pasižymi ne tik techniniais pasiekimais, bet ir stipriomis, universaliomis istorijomis.

Vienas ryškiausių pavyzdžių – 1942-ųjų „Kasablanka“ (Casablanca). Režisieriaus Michaelo Curtizo drama su Humphrey Bogartu ir Ingrid Bergman tapo meilės, pasiaukojimo ir garbės simboliu. Frazių „Here’s looking at you, kid“ ir „We’ll always have Paris“ žinomumas tik įrodo filmo kultinį statusą. Tai ne tik romantiška istorija, bet ir sudėtingas pasakojimas apie moralinius pasirinkimus karo fone. Filmo atmosfera, dialogai ir aktorių chemija paverčia jį amžina klasika.

Geriausi filmai: kelionė per kino istoriją ir nepamirštamus šedevrus

Kitas Auksinės eros perlas – Orsono Welleso 1941 metų debiutas „Pilietis Keinas“ (Citizen Kane). Daugelio kritikų dešimtmečius laikytas geriausiu visų laikų filmu, „Pilietis Keinas“ sukėlė revoliuciją kino kalboje. Nelinijinis pasakojimas, gylio efektą sukurianti kinematografija (deep-focus), novatoriškas garso takelio naudojimas – visa tai buvo negirdėta to meto kinui. Tai mįslinga istorija apie spaudos magnato Charleso Fosterio Kane’o gyvenimą ir vienatvę, kurią simbolizuoja paslaptingas žodis „Rosebud“.

Negalima pamiršti ir epinio 1939-ųjų filmo „Vėjo nublokšti“ (Gone with the Wind). Nors šiandien filmas vertinamas nevienareikšmiškai dėl romantizuoto požiūrio į JAV Pietus ir vergovę, jo mastas, technicolor spalvos ir nepamirštami Vivien Leigh bei Clarko Gable’o vaidmenys vis dar daro įspūdį. Tai buvo vienas pirmųjų tikrų „blokbasterių“, įrodęs, kad kinas gali būti grandiozinis reginys.

Naujasis Holivudas: maištininkai keičia taisykles

Septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose Holivudą sudrebino nauja režisierių karta. Jie laužė senosios studijų sistemos taisykles, įkvėpimo sėmėsi iš Europos „naujosios bangos“ ir kūrė asmeniškesnius, drąsesnius ir socialiai aštresnius filmus. Šis laikotarpis, žinomas kaip Naujasis Holivudas, padovanojo mums keletą didžiausių kino šedevrų.

Franciso Fordo Coppolos 1972-ųjų „Krikštatėvis“ (The Godfather) yra neabejotinas šio laikotarpio karalius. Tai ne šiaip filmas apie mafiją; tai gili šeimos saga, tragedija apie valdžią, lojalumą ir amerikietiškos svajonės tamsiąją pusę. Marlono Brando vaidinamas Donas Vito Korleonė tapo vienu ikoniškiausių personažų kino istorijoje. Coppolos režisūra, Nino Rotos muzika ir nepriekaištinga aktorių vaidyba sukūrė filmą, kuris yra ir meno kūrinys, ir įtraukiantis trileris. Jo tęsinys, „Krikštatėvis II“ (The Godfather Part II), dažnai laikomas dar geresniu, meistriškai supindamas dvi siužeto linijas ir gilindamasis į Michaelo Korleonės moralinį nuopuolį.

Martinas Scorsese, kitas Naujojo Holivudo gigantas, su 1976-ųjų „Taksi vairuotoju“ (Taxi Driver) atskleidė miesto susvetimėjimo ir smurto portretą. Roberto De Niro įkūnytas Travisas Bickle’as – vienišas Vietnamo karo veteranas – tapo prarastos kartos simboliu. Filmas šokiravo savo realizmu, psichologiniu gilumu ir atviru smurto vaizdavimu. Tai neramus, bet paveikus filmas, keliantis klausimus apie visuomenę ir individo vietą joje.

Šiuo laikotarpiu gimė ir mokslinė fantastika, kokią pažįstame šiandien. Stanley Kubricko 1968-ųjų „2001: Kosminė odisėja“ (2001: A Space Odyssey) yra labiau filosofinė meditacija nei tradicinis filmas. Kubrickas, pasitelkdamas kvapą gniaužiančius vaizdus ir klasikinę muziką, tyrinėja žmonijos evoliuciją, technologijų pavojus ir mūsų vietą visatoje. Tai filmas, kuris ne duoda atsakymus, o skatina kelti klausimus, palikdamas neišdildomą įspūdį.

Pasaulio kinas: istorijos be sienų

Nors Holivudas dažnai dominuoja kino pasaulyje, daugybė geriausių filmų buvo sukurti už jo ribų. Europos ir Azijos režisieriai dovanojo mums unikalias perspektyvas ir kino kalbos formas.

Japonų meistras Akira Kurosawa padarė milžinišką įtaką Vakarų kinui. Jo 1954-ųjų epas „Septyni samurajai“ (Seven Samurai) ne tik tapo vienu didingiausių nuotykių filmų, bet ir įkvėpė Holivudo perdirbinį „Šaunusis septynetas“. Tai jaudinanti istorija apie garbę, pareigą ir neturtingų valstiečių bei juos ginančių roninų aljansą. Kurosawos gebėjimas derinti epinį mastelį su intymiomis personažų dramomis yra neprilygstamas.

Italų neorealizmas po Antrojo pasaulinio karo atnešė į kiną sukrečiantį autentiškumą. Vittorio De Sicos 1948-ųjų „Dviračių vagys“ (Ladri di biciclette) – tai paprasta, bet širdį draskanti istorija apie tėvą ir sūnų, ieškančius pavogto dviračio, nuo kurio priklauso šeimos išgyvenimas. Nufilmuotas Romos gatvėse su neprofesionaliais aktoriais, šis filmas atskleidė kasdienio gyvenimo dramą ir tapo humanizmo kine manifestu.

Iš Prancūzijos atkeliavo „Naujoji banga“ (Nouvelle Vague), o su ja – Jeano-Luco Godard’o 1960-ųjų filmas „Iki paskutinio atodūsio“ (À bout de souffle). Šis filmas laužė visas įmanomas pasakojimo taisykles: šokinėjantis montažas (jump cuts), tiesioginiai kreipimaisi į kamerą, improvizuoti dialogai. Tai buvo gaivaus oro gūsis, įrodęs, kad kinas gali būti laisvas, jaunatviškas ir maištingas.

Modernūs laikai: nuo blokbasterių iki nepriklausomų perlų

Nuo devintojo dešimtmečio iki šių dienų kinas tapo dar įvairesnis. Technologijos leido kurti neįtikėtinus reginius, o nepriklausomi kūrėjai toliau ieškojo naujų išraiškos formų.

Quentinas Tarantino su 1994-ųjų „Bulvariniu skaitalu“ (Pulp Fiction) sudrebino nepriklausomo kino sceną. Nelinijinė struktūra, aštrūs ir cituojami dialogai, stilingas smurtas ir nuorodos į populiariąją kultūrą tapo jo vizitine kortele. „Bulvarinis skaitalas“ įrodė, kad nepriklausomas filmas gali būti ir komerciškai sėkmingas, ir be galo įtakingas, atverdamas kelią visai naujai kūrėjų kartai.

Kalbant apie epinius reginius, negalima nepaminėti Peterio Jacksono trilogijos „Žiedų valdovas“ (The Lord of the Rings). Tai monumentalus darbas, kuris ne tik meistriškai ekranizavo J.R.R. Tolkieno kūrybą, bet ir pakėlė fantastikos žanrą į naujas aukštumas. Nuostabūs Naujosios Zelandijos peizažai, novatoriški specialieji efektai ir gili istorija apie gėrio ir blogio kovą pavertė šią trilogiją pasauliniu fenomenu. Trečioji dalis, „Karaliaus sugrįžimas“, pelnytai laimėjo 11 „Oskarų“, įskaitant geriausio filmo statulėlę.

Pastaraisiais dešimtmečiais vis didesnį pripažinimą pelno filmai iš Pietų Korėjos. Bong Joon-ho 2019-ųjų „Parazitas“ (Parasite) tapo istoriniu įvykiu – pirmuoju filmu ne anglų kalba, laimėjusiu „Oskarą“ už geriausią filmą. Tai aštri socialinė satyra, trileris ir juodoji komedija viename. Filmas meistriškai atskleidžia klasinės nelygybės problemą, o jo siužeto posūkiai neleidžia atsipalaiduoti iki pat pabaigos. „Parazito“ sėkmė įrodė, kad puikios istorijos neturi kalbos barjerų.

Žinoma, šiame sąraše galėtų būti dar dešimtys filmų: Christopherio Nolano galvosūkis „Pradžia“ (Inception), brolių Coenų „Šioje šalyje nėra vietos senukams“ (No Country for Old Men), Terrence’o Malicko poetinis „Gyvenimo medis“ (The Tree of Life) ar Davido Fincherio „Kovos klubas“ (Fight Club). Kiekvienas iš jų savaip praplėtė kino ribas.

Pabaigos žodis: asmeninis atradimas

Geriausių filmų sąrašas niekada nebus baigtinis. Kinas nuolat keičiasi, atsiranda naujų talentų ir naujų istorijų. Galiausiai, geriausias filmas yra tas, kuris paliečia asmeniškai jus. Galbūt tai bus mažo biudžeto drama, kuri privers susimąstyti, o gal – triukšmingas blokbasteris, kuris leis pabėgti nuo kasdienybės. Šis straipsnis – tai tik gidas, kelrodė žvaigždė didžiulėje kino visatoje. Tikrasis malonumas – tyrinėti ją patiems, atrasti savo favoritus ir leisti jiems praturtinti jūsų gyvenimą. Tad griebkite spragėsius ir leiskitės į nepamirštamą kelionę po geriausius pasaulio filmus.

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *