Eismo įvykio deklaracija: kaip elgtis po susidūrimo kelyje?

Kiekvienas vairuotojas, sėsdamas prie vairo, tikisi saugios ir ramios kelionės. Tačiau net ir patys atsargiausi eismo dalyviai negali būti visiškai tikri dėl kitų elgesio ar nenumatytų aplinkybių. Vos akimirka neatidumo, ir pasigirsta metalo dūžis. Tokiomis akimirkomis užplūsta adrenalinas, stresas ir pasimetimas. Ar kviesti policiją? Kas kaltas? Kaip nepadaryti klaidų pildant dokumentus? Atsakymas į daugumą šių klausimų yra eismo įvykio deklaracija.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos Sąjungos šalių, eismo įvykio deklaracija yra pagrindinis dokumentas, leidžiantis vairuotojams savarankiškai užfiksuoti incidentą be pareigūnų įsikišimo. Tai ne tik popieriaus lapas, bet ir teisinis įrankis, nuo kurio teisingo užpildymo priklauso, kaip greitai ir sklandžiai bus atlyginta žala. Šiame straipsnyje apžvelgsime viską, ką turite žinoti apie šį dokumentą, kad net ir kritinėje situacijoje išliktumėte ramūs ir užtikrinti.

Kada galima pildyti deklaraciją, o kada būtina kviesti policiją?

Viena dažniausių klaidų – policijos kvietimas ten, kur jos visiškai nereikia, arba atvirkščiai – bandymas susitarti gražiuoju, kai įstatymas reikalauja pareigūnų dalyvavimo. Eismo įvykio deklaraciją galima pildyti tik tada, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

• Nėra nukentėjusių asmenų: niekas nebuvo sužeistas ir nežuvo. Net jei jaučiamas lengvas galvos svaigimas ar nedidelis skausmas, geriau nerizikuoti ir kviesti medikus bei policiją.
• Dalyvauja tik dvi transporto priemonės: jei susidūrė trys ar daugiau automobilių (vadinamoji „grandininė“ avarija), deklaracijos pildymas tampa komplikuotas ir dažniausiai reikalauja policijos tyrimo.
• Nėra apgadintas trečiųjų asmenų turtas: jei kliudėte kelio ženklą, apšvietimo stulpą, tvorą ar pastatą, o savininko nėra vietoje – privalote informuoti policiją.
• Sutarimas dėl kaltės: abu vairuotojai vieningai sutaria, kas yra eismo įvykio kaltininkas ir kas – nukentėjusysis.
• Vairuotojai yra blaivūs: jei kyla bent menkiausias įtarimas, kad kitas vairuotojas gali būti apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų medžiagų, deklaracijos pildyti negalima.

Jei bent viena iš šių sąlygų nėra išpildyta, privalote skambinti skubiosios pagalbos numeriu 112. Priešingu atveju rizikuojate ne tik negauti draudimo išmokos, bet ir užsitraukti administracinę atsakomybę už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos.

Žingsnis po žingsnio: kaip teisingai užpildyti deklaraciją?

Eismo įvykio deklaracija susideda iš dviejų identiškų lapų (originalo ir kopijos). Nesvarbu, kurį lapą pasiliksite sau, tačiau svarbu, kad abu būtų pasirašyti. Štai pagrindiniai punktai, kuriems reikia skirti didžiausią dėmesį:

1. Vieta ir laikas

Nurodykite tikslų adresą. Jei įvykis nutiko užmiestyje, nurodykite kelio numerį, kilometrą ir važiavimo kryptį. Tikslus laikas taip pat yra svarbus faktorius draudimo bendrovei, ypač jei tikrinamos vaizdo stebėjimo kameros.

2. Transporto priemonių savininkai ir vairuotojai

Dažnai maišomi transporto priemonės savininko ir vairuotojo duomenys. Savininkas yra tas asmuo (arba įmonė), kurio vardu registruotas automobilis, o vairuotojas – tas, kuris sėdėjo prie vairo įvykio metu. Būtinai nurašykite duomenis iš asmens dokumentų ir vairuotojo pažymėjimo, nepasikliaukite žodiniu pasakymu.

3. Draudimo bendrovės informacija

Būtina nurodyti tikslų draudimo bendrovės pavadinimą ir poliso numerį. Ši informacija yra kritinė nukentėjusiajam, kreipiantis dėl žalos atlyginimo. Šiais laikais šiuos duomenis galima greitai patikrinti internete pagal valstybinį numerį, tačiau geriausia juos nurašyti tiesiai iš poliso arba žaliosios kortelės.

4. Aplinkybių žymėjimas (12 punktas)

Tai pati svarbiausia deklaracijos dalis. Čia rasite stulpelius abiem vairuotojams su įvairiomis aplinkybėmis (pvz., „važiavo ta pačia kryptimi“, „suko į kairę“, „stovėjo“). Turite pažymėti varnele tuos langelius, kurie tiksliai apibūdina jūsų veiksmus smūgio metu. Apačioje būtinai suskaičiuokite ir įrašykite pažymėtų langelių skaičių – tai apsaugo nuo vėlesnio duomenų klastojimo.

5. Eismo įvykio schema (13 punktas)

Nereikia būti dailininku, kad nubraižytumėte aiškią schemą. Svarbiausia – aiškumas. Pažymėkite kelio juostas, kelio ženklus, automobilių judėjimo kryptis (rodyklėmis) ir jų padėtį smūgio metu. Naudokite raides A ir B, kad atskirtumėte automobilius pagal tai, kaip jie nurodyti viršutinėje deklaracijos dalyje.

Elektroninė eismo įvykio deklaracija – moderni alternatyva

Gyvename skaitmeniniame amžiuje, todėl popierinis deklaracijos lapas, kurį daugelis pamiršta įsimesti į daiktadėžę, nebėra vienintelis pasirinkimas. Lietuvoje veikia sistema draudimoivykiai.lt, leidžianti užpildyti deklaraciją išmaniuoju telefonu.

Kodėl verta rinktis elektroninį variantą?

• Sistemos pagalba: programėlė vedžioja jus per procesą, neleidžia praleisti svarbių laukų.
• Nuotraukų prisegimas: galite iškart įkelti įvykio vietos ir apgadinimų nuotraukas, kurios automatiškai susiejamos su deklaracija.
• GPS duomenys: vieta nustatoma automatiškai, todėl nekyla ginčų dėl tikslaus adreso.
• Momentinis informavimas: užpildyta deklaracija iškart pasiekia draudimo bendroves, todėl žalos administravimo procesas prasideda greičiau.

Svarbu žinoti, kad pildant elektroniniu būdu, abu vairuotojai turi turėti išmaniuosius telefonus su interneto ryšiu, kad galėtų patvirtinti duomenis gautais kodais.

Dažniausios klaidos, dėl kurių kyla problemų

Net ir geriausi vairuotojai stresinėje situacijoje daro klaidų. Štai ko reikėtų vengti:

Nepažymėtas kaltininkas. Deklaracijoje yra specialus laukelis arba vieta pastabose, kur vairuotojas turi patvirtinti savo kaltę. Be šio įrašo draudimo bendrovė gali pradėti papildomą tyrimą, kuris užtruks ne vieną savaitę.

Nepasirašyta deklaracija. Parašas yra jūsų sutikimo su pateiktais faktais įrodymas. Jei trūksta bent vieno parašo, dokumentas yra negaliojantis.

Prieštaringa informacija. Jei schemoje nurodote viena, o pažymėtose aplinkybėse (12 punktas) visai ką kita, draudimo ekspertams kils abejonių. Pavyzdžiui, jei pažymėjote, kad automobilis stovėjo, o schemoje nubraižėte judėjimo rodyklę.

Neryškus pildymas. Jei pildote popierinę formą, spauskite rašiklį stipriau, kad kopija būtų lengvai įskaitoma. Jei kopija bus blanki, kita pusė negalės pateikti dokumentų savo draudikui.

Ką daryti, jei kitas vairuotojas nesutinka pasirašyti?

Tai viena nepatogiausių situacijų. Jei kitas asmuo akivaizdžiai kaltas, tačiau neigia savo kaltę arba atsisako pildyti deklaraciją, netampykite likimo už ūsų. Tokiu atveju situacija tampa nebe „draugiška“, todėl privalote kviesti policiją.

Kol laukiate pareigūnų:

1. Nufotografuokite abiejų automobilių padėtį kelyje iš įvairių kampų.
2. Užfiksuokite abiejų transporto priemonių valstybinius numerius.
3. Jei yra liudininkų, paprašykite jų kontaktinių duomenų.
4. Jei įmanoma, nufotografuokite kito vairuotojo dokumentus arba patį asmenį, jei jis bando pasišalinti.

Atminkite, kad policija ne visada nustato kaltininką vietoje. Kartais pradedamas administracinio nusižengimo tyrimas, o galutinis sprendimas priimamas vėliau. Tačiau turėdami policijos iškvietimo faktą, jūs apsaugote save nuo nepagrįstų kaltinimų vėliau.

Praktiniai patarimai eismo įvykio metu

Pirmosios minutės po susidūrimo yra svarbiausios. Vadovaukitės šiuo algoritmu:

1. Saugumas pirmiausia. Įjunkite avarinius žibintus ir pastatykite avarinio sustojimo ženklą (gyvenvietėje – 25 m, užmiestyje – 50 m atstumu). Jei įmanoma ir saugu, apsivilkite šviesą atspindinčią liemenę.

2. Įvertinkite žalą. Apžiūrėkite automobilius. Jei matote skysčių nuotėkį ar dūmus, pasiruoškite gesintuvą.

3. Vizualinė fiksacija. Prieš patraukdami automobilius iš kelio (jei jie trukdo eismui), nufotografuokite juos. Nuotraukos turi rodyti automobilių padėtį vienas kito ir kelio ženklinimo atžvilgiu. Tai bus geriausias įrodymas pildant schemą.

4. Bendravimas. Išlikite mandagūs, bet konkretūs. Nesivelkite į konfliktus. Jei matote, kad kita pusė elgiasi agresyviai, geriau užsidarykite automobilyje ir laukite policijos.

Po deklaracijos užpildymo: kas toliau?

Kai deklaracija užpildyta ir pasirašyta, darbas dar nebaigtas.

Nukentėjusysis per protingą terminą (dažniausiai rekomenduojama per 3 darbo dienas) turi kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę. Su savimi reikia turėti deklaraciją, vairuotojo pažymėjimą ir automobilio registracijos dokumentus. Draudikas paskirs ekspertą, kuris įvertins žalą ir paskaičiuos išmoką arba pasiūlys remontą autoservise.

Kaltininkas taip pat turi informuoti savo draudimo bendrovę apie įvykusį įvykį. Nors kaltininkui žala nėra atlyginama (nebent jis turi KASKO draudimą), pranešti apie įvykį yra pareiga. Jei kaltininkas piktybiškai nuslepia įvykį, draudimo bendrovė ateityje gali turėti klausimų dėl regresinio išieškojimo tam tikrais atvejais.

Specialūs atvejai: stovėjimo aikštelės ir nuomojami automobiliai

Eismo įvykiai stovėjimo aikštelėse prie prekybos centrų sudaro didelę dalį visų incidentų. Čia dažnai galioja „dešinės rankos“ taisyklė, jei ženklai nenurodo kitaip. Vairuotojai dažnai mano, kad aikštelėse Kelių eismo taisyklės negalioja – tai mitas. Deklaracijos pildymas čia toks pat privalomas.

Jei vairuojate nuomotą automobilį (pvz., „CityBee“ ar „Bolt Drive“), procedūra yra panaši, tačiau turite nedelsdami informuoti nuomos paslaugos teikėją per jų programėlę arba telefonu. Dažnai tokios įmonės reikalauja policijos pažymos net ir esant nedideliems įbrėžimams, todėl visada pasitikslinkite nuomos taisyklėse.

Išvada

Eismo įvykio deklaracija yra civilizuotas ir greitas būdas išspręsti nemalonią situaciją kelyje. Jos nereikia bijoti – tai tik būdas užfiksuoti faktus. Svarbiausia – turėti šį dokumentą savo automobilyje (arba žinoti, kaip naudotis skaitmenine versija) ir pildyti jį atidžiai, be skubos.

Kantrybė, atidumas detalėms ir teisingas situacijos įvertinimas padės išvengti papildomų rūpesčių su draudimo bendrovėmis ir leis greičiau pamiršti patirtą incidentą. Saugokite save ir kitus kelyje, o deklaraciją naudokite tik kaip kraštutinę priemonę savo teisėms apsaugoti.