Automobilių Filtrai: Paskirtis, Rūšys ir Keitimo Intervalai

Kiekvienas šiuolaikinis automobilis yra itin sudėtingas inžinerinis kūrinys, sudarytas iš tūkstančių tarpusavyje sąveikaujančių detalių. Kad visas šis mechanizmas veiktų sklandžiai, patikimai ir ilgai, jam reikalinga nuolatinė apsauga nuo žalingo aplinkos poveikio bei vidinių nusidėvėjimo procesų. Būtent šią apsauginę funkciją atlieka automobilių filtrai. Galima drąsiai teigti, kad filtrai yra savotiška transporto priemonės imuninė sistema – jie neleidžia purvui, dulkėms, metalo drožlėms, suodžiams ir drėgmei patekti į gyvybiškai svarbius automobilio mazgus. Nepaisant to, daugelis vairuotojų vis dar nuvertina filtrų reikšmę, o jų keitimą atidėlioja iki paskutinės minutės, kas ilgainiui veda prie brangių remontų.

Šiame straipsnyje detaliai aptarsime visus pagrindinius automobilyje randamus filtrus, jų veikimo principus, požymius, išduodančius, kad filtrą laikas keisti, bei technologines subtilybes, kurios padės suprasti, kodėl kokybiškas filtravimas yra absoliučiai būtinas ilgam variklio ir kitų sistemų tarnavimo laikui.

Variklio oro filtras: Automobilio plaučiai

Vidaus degimo variklis negali veikti be oro. Tam, kad sudegtų vos vienas litras degalų, varikliui reikia įsiurbti apie 10 000 litrų oro. Kartu su šiuo didžiuliu oro kiekiu į variklio skyrių nuolat bando patekti dulkės, smėlis, vabzdžiai, augalų žiedadulkės ir kiti nešvarumai. Jei ne variklio oro filtras, visos šios abrazyvinės dalelės patektų tiesiai į degimo kameras.

Patekęs į cilindrus, smėlis ir dulkės veikia kaip švitrinis popierius. Jie braižo cilindrų sieneles, greitai nudėvi stūmoklių žiedus ir vožtuvus. Dėl to krenta variklio kompresija, padidėja alyvos sąnaudos ir drastiškai sutrumpėja variklio resursas. Be to, šiuolaikiniuose automobiliuose iškart už oro filtro yra sumontuota oro srauto matuoklė (MAF sensorius). Šis jautrus prietaisas matuoja įsiurbiamo oro kiekį, kad variklio kompiuteris galėtų apskaičiuoti tikslų reikiamų degalų kiekį. Jei oro filtras yra prastos kokybės arba užsikimšęs, pro jį praėjusios mikro dulkės nusėda ant matuoklės kaitinimo elemento, iškreipdamos jos rodmenis. Rezultatas – neteisingas degalų mišinys, padidėjusios kuro sąnaudos ir sumažėjusi variklio galia.

Kada keisti variklio oro filtrą?
Gamintojai dažniausiai rekomenduoja oro filtrą keisti kas 15 000 – 30 000 kilometrų, tačiau šis intervalas labai priklauso nuo eksploatacijos sąlygų. Jei dažnai važinėjate žvyrkeliais, dulkėtomis miesto gatvėmis ar statybų zonose, filtrą reikėtų keisti kur kas dažniau – pavyzdžiui, kas 10 000 km. Vienas iš aiškiausių užsikimšusio oro filtro simptomų yra vangus automobilio greitėjimas, padidėjęs juodų dūmų kiekis išmetamosiose dujose (ypač dyzeliniuose automobiliuose) ir išaugęs apetitas degalams.

Salono oro filtras: Vairuotojo ir keleivių sveikatos sargas

Jei variklio oro filtras saugo „geležį”, tai salono filtras saugo žmones. Sėdėdami automobilyje ir važiuodami spūstyse, mes esame apsupti kitų automobilių išmetamųjų dujų. Oras, patenkantis į saloną per ventiliacijos sistemą, gali būti net kelis kartus labiau užterštas nei oras lauke, nes automobilis veikia kaip savotiška gaudyklė. Salono filtras sulaiko dulkes, suodžius, žiedadulkes ir kitus teršalus, užtikrindamas, kad kvėpuojame švariu oru.

Rinkoje dažniausiai sutinkami trys salono filtrų tipai:

• Standartiniai popieriniai (arba sintetinio pluošto) filtrai: Jie puikiai sulaiko kietąsias daleles – dulkes, smėlį, vabzdžius. Tai bazinė apsauga, kuri neapsaugo nuo nemalonių kvapų ar nuodingų dujų.
• Aktyvuotos anglies filtrai: Tai kur kas pranašesnis pasirinkimas. Be fizinių dalelių, dėl specialaus aktyvuotos anglies sluoksnio, šie filtrai sugeria kenksmingas dujas (tokias kaip azoto oksidai, ozonas, anglies monoksidas) bei neutralizuoja nemalonius kvapus iš lauko (pavyzdžiui, priekyje važiuojančio seno dyzelinio sunkvežimio dūmų kvapą).
• Biofunkciniai (antialerginiai) filtrai: Tai moderniausia technologija, turinti papildomą polifenolių ar sidabro jonų sluoksnį, kuris ne tik atlieka aktyvuotos anglies filtro funkcijas, bet ir neleidžia filtre daugintis bakterijoms, pelėsiui bei sulaiko net pačius smulkiausius alergenus. Tai idealus pasirinkimas pavasarį ir vasarą, ypač žmonėms, kenčiantiems nuo šienligės.

Požymiai, kad salono filtrą būtina keisti:
Pagrindinis ir labiausiai erzinantis užsikimšusio salono filtro simptomas yra rasojantys langai lyjant ar esant drėgnam orui. Užsikimšęs filtras stipriai sumažina ventiliatoriaus pučiamo oro srautą, todėl drėgmė nepasišalina iš salono. Taip pat gali atsirasti nemalonus, pelėsius primenantis kvapas, o kondicionierius veiks gerokai silpniau. Salono filtrą geriausia keisti bent kartą per metus, idealu – pavasarį, prieš prasidedant žiedadulkių ir karščių sezonui.

Alyvos filtras: Variklio kraujotakos sistemos valymas

Variklio alyva atlieka tris gyvybiškai svarbias funkcijas: sutepa besitrinančias detales sumažindama trintį, aušina įkaitusius mazgus ir plauna variklio vidų, surinkdama degimo produktus bei metalo drožles. Tačiau alyva greitai prarastų savo savybes ir taptų abrazyvine pasta, jei ne alyvos filtras. Jo užduotis – sulaikyti suodžius, nuosėdas ir mikroskopines metalo daleles, kurios atsiranda dėl natūralaus variklio dėvėjimosi.

Kokybiškas alyvos filtras yra sudėtingesnis nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jo viduje yra ne tik filtravimo elementas (pagamintas iš specialaus celiuliozės ir sintetinių pluoštų mišinio), bet ir labai svarbūs vožtuvai:

• Praleidimo (Apsauginis) vožtuvas (Bypass valve): Jei filtras visiškai užsikemša nuo purvo arba žiemos rytą alyva yra pernelyg tiršta, kad praeitų pro filtravimo popierių, atsidaro šis vožtuvas. Jis leidžia nefiltruotai alyvai tekėti tiesiai į variklį. Inžinierių logika paprasta: varikliui geriau gauti nefiltruotos alyvos, nei negauti jokios ir užkalti dėl tepimo trūkumo.
• Atbulinis vožtuvas (Anti-drainback valve): Tai speciali silikoninė arba guminė membrana, kuri neleidžia alyvai ištekėti iš filtro atgal į karterį, kai variklis yra išjungiamas. Dėl šio vožtuvo, kitą kartą užvedant automobilį, filtras jau būna pilnas alyvos, ir tepimo slėgis sistemoje sukuriamas akimirksniu. Jei filtras pigus ir šis vožtuvas nesandarus, kiekvienas variklio užvedimas bus „sausas”, kas drastiškai trumpina variklio gyvenimą.

Alyvos filtro keitimo taisyklė:
Alyvos filtras be jokių išimčių privalo būti keičiamas kiekvieną kartą keičiant variklio alyvą. Šiuolaikiniai sintetinės alyvos keitimo intervalai dažnai siekia 15 000 ar net 30 000 km, tačiau daugelis mechanikų rekomenduoja šį intervalą sutrumpinti iki 10 000 – 15 000 km, ypač jei automobilis daugiausiai eksploatuojamas mieste. Kartu kaskart sumontuojamas naujas, kokybiškas alyvos filtras.

Degalų filtras: Apsauga nuo nešvarumų bake ir kolonėlėse

Nors degalinėse parduodamas kuras atitinka aukštus standartus, jame vis tiek pasitaiko mikroskopinių kietųjų dalelių, o ilgainiui automobilio bake kaupiasi kondensatas ir drėgmė. Šiuolaikinės kuro įpurškimo sistemos, ypač dyzelinių variklių „Common Rail” ar benzininių variklių tiesioginio įpurškimo (GDI) sistemos, dirba milžinišku slėgiu (siekiančiu 2000 barų ir daugiau). Purkštukų antgalių skylutės yra vos žmogaus plauko storio, o detalės gamykloje pritaikytos vienos mikronų tikslumu.

Jei į tokią sistemą patenka bent menkiausia smėlio dalelė ar vandens lašas, purkštukas gali būti nepataisomai sugadintas, o aukšto slėgio kuro siurblys gali pradėti „drožti” metalą, užteršdamas visą kuro sistemą. Degalų filtro remontas ar keitimas kainuoja keliasdešimt eurų, tuo tarpu kuro aparatūros remontas gali atsieiti tūkstančius.

Ypatingą dėmesį degalų filtrams turi skirti dyzelinių automobilių savininkai. Dyzelino filtrai yra gerokai masyvesni ir sudėtingesni nei benzininių. Jie atlieka papildomą vandens atskyrimo funkciją (vanduo yra sunkesnis už dyzeliną ir nusėda filtro apačioje). Kai kuriuose modeliuose yra specialus jutiklis, informuojantis apie filtre susikaupusį vandenį, kurį galima išleisti atsukus drenažo varžtą. Be to, dyzelino filtruose dažnai montuojami elektriniai pašildytojai. Žiemą, stipriai nukritus temperatūrai, dyzeline esantys parafinai pradeda kristalizuotis ir gali užkimšti filtro poras. Pašildytojas ištirpdo šiuos kristalus ir užtikrina sklandų degalų tiekimą šaltu oru.

Kada keisti degalų filtrą?
Benzininiams automobiliams šis intervalas dažniausiai svyruoja tarp 40 000 ir 60 000 km (kai kuriuose automobiliuose filtras yra integruotas į kuro siurblį bake ir keičiamas rečiau). Dyzeliniams automobiliams degalų filtrą rekomenduojama keisti kas 20 000 – 30 000 km, arba dar geriau – prieš kiekvieną žiemos sezoną, siekiant išvengti užšalimo problemų.

DPF/FAP ir Kietųjų dalelių filtrai

Nors tai nėra tradiciniai aptarnavimo metu keičiami filtrai, jie yra neatsiejama šiuolaikinių automobilių dalis. Kietųjų dalelių filtras (DPF dyzeliniuose, GPF benzininiuose automobiliuose) yra sumontuotas išmetimo sistemoje. Jo paskirtis – sulaikyti nuodingus suodžius, kad šie nepatektų į atmosferą.

Skirtingai nei kiti filtrai, DPF filtras turi gebėjimą „atsinaujinti”. Kai variklio kompiuteris užfiksuoja, kad filtras prisipildė suodžių, jis inicijuoja regeneracijos procesą: dirbtinai pakeliama išmetamųjų dujų temperatūra (dažnai įpurškiant papildomą kiekį degalų), kad suodžiai tiesiog išdegtų ir virstų nepavojingais pelenais. Tačiau tam, kad ši regeneracija įvyktų sėkmingai, automobiliui reikia ilgesnį laiką važiuoti pastoviu, didesniu greičiu (pvz., užmiestyje ar greitkelyje). Jei automobilis eksploatuojamas tik trumpais atstumais mieste, regeneracija nespėja įvykti, filtras užsikemša, prietaisų skydelyje užsidega klaidos lemputė, o automobilis pereina į avarinį režimą (Limp mode). Siekiant išsaugoti DPF filtrą, būtina naudoti specialią, mažai pelenų turinčią alyvą (Low SAPS) ir reguliariai „pravėdinti” automobilį ilgesnėse kelionėse.

Transmisijos (Greičių dėžės) filtras

Automatinės greičių dėžės (tiek hidraulinės, tiek DSG, tiek CVT) savo viduje turi sudėtingą vožtuvų, kanalų ir frikcinių diskų sistemą, valdomą transmisijos skysčio (ATF). Dėžės veikimo metu dėl frikcijų dėvėjimosi susidaro mikroskopinės nuosėdos, kurias privalo sugauti transmisijos filtras. Jei jis užsikemša, krenta skysčio slėgis, pavaros pradeda jungtis su smūgiais, trūkčioti, o ilgainiui gali perdegti visos sankabos.

Greičių dėžės filtras paprastai keičiamas kartu su transmisijos alyva. Priklausomai nuo gamintojo nurodymų, šis intervalas dažniausiai būna kas 60 000 kilometrų. Tai yra investicija, kuri padės išvengti tūkstančius kainuojančio greičių dėžės kapitalinio remonto.

Kokybė prieš Kainą: Kodėl taupyti filtruose yra pavojinga?

Renkantis automobilių filtrus, rinkoje galima rasti didžiulį kainų skirtumą tarp originalių (OEM), pripažintų premium gamintojų („Mann-Filter”, „Mahle”, „Knecht”, „Hengst”) ir neaiškios kilmės pigių alternatyvų. Nors išoriškai jie gali atrodyti identiškai, tikrieji skirtumai slypi viduje:

• Filtravimo popieriaus kokybė ir plotas: Pigiame filtre filtravimo medžiagos gali būti net perpus mažiau, todėl jis užsikimš dvigubai greičiau. Be to, prasto popieriaus poros yra netaisyklingos formos – jos praleidžia per dideles daleles arba visiškai užblokuoja srautą.
• Vožtuvų patikimumas: Kaip minėta anksčiau, pigiuose alyvos filtruose atbulinis vožtuvas dažnai būna pagamintas iš prastos gumos, kuri nuo karščio sukietėja. Dėl to alyva išteka iš filtro, o variklis kiekvieną rytą kelias sekundes dirba „ant sauso”.
• Konstrukcijos tvirtumas: Nekokybiški filtrai esant dideliam slėgiui gali tiesiog deformuotis, suplyšti arba atsiklijuoti nuo korpuso, leisdami nefiltruotam srautui laisvai cirkuliuoti sistemoje.

Taupydami 5-10 eurų pirkdami pigiausią filtrą, rizikuojate sutrumpinti automobilio variklio tarnavimo laiką ar sukelti rimtus gedimus, kurių šalinimas kainuos šimtus kartų daugiau.

Dažniausios vairuotojų ir meistrų klaidos

Net ir turint kokybiškus filtrus, neteisinga priežiūra gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Štai kelios kritinės klaidos, kurių reikėtų vengti:

1. Oro filtro pūtimas suspaustu oru. Tai labai dažna praktika garažuose. Išėmus oro filtrą, jis nupučiamas aukšto slėgio oro srove, siekiant pašalinti dulkes ir „atnaujinti” filtrą. Tai yra kardinali klaida! Suspaustas oras sudrasko mikroskopinius celiuliozės pluoštus. Nors plika akimi filtras atrodo švaresnis, jo struktūroje atsiranda mikroplyšiai, pro kuriuos smulkus smėlis netrukdomai patenka į variklį. Filtrų negalima nei plauti, nei siurbti, nei pūsti – juos galima tik keisti naujais.

2. Netinkamas alyvos filtro montavimas. Keičiant „spin-on” (metaliniame korpuse esantį) alyvos filtrą, būtina nauja alyva sutepti jo guminę tarpinę ir priveržti filtrą tik rankomis, nenaudojant jokių įrankių. Priveržus su raktu, tarpinė gali deformuotis, ir filtras ilgainiui pradės leisti alyvą.

3. Salono filtro ignoravimas. Dauguma vairuotojų prisimena salono filtrą tik tuomet, kai langai tampa visiškai nepermatomi nuo drėgmės arba kai salone atsiranda dvokas. Tai kenkia ne tik jūsų sveikatai, bet ir apkrauna ventiliatoriaus varikliuką, kuris gali perkaisti ir perdegti bandydamas prastumti orą per aklinai užsikimšusį filtrą.

Apibendrinimas

Automobilių filtrai – tai nematomi herojai, tyliai atliekantys gyvybiškai svarbų darbą. Kiekvienas iš jų turi savo griežtai apibrėžtą funkciją, o jų efektyvumas tiesiogiai lemia transporto priemonės ilgaamžiškumą, dinamines savybes, kuro sąnaudas ir net jūsų pačių sveikatą. Reguliarus filtrų keitimas, laikantis gamintojų nurodytų intervalų (arba juos sutrumpinant esant sunkioms eksploatacijos sąlygoms), yra pats pigiausias ir efektyviausias būdas išvengti netikėtų bei brangių automobilių gedimų. Rinkdamiesi žinomų gamintojų produkciją ir patikėdami jų keitimą atsakingiems meistrams, užtikrinsite, kad jūsų automobilis tarnaus ilgai ir be priekaištų.