Webasto sistema: Šiltas automobilis žiemą be variklio gadinimo ir stiklo grandymo

Lietuviškos žiemos, nors pastaraisiais metais ir tapusios kiek švelnesnės, vis dar geba pateikti nemalonių staigmenų. Rytai, kai termometro stulpelis nukrenta žemiau dešimties ar dvidešimties laipsnių šalčio, tampa tikru iššūkiu vairuotojams. Užšalę langai, sunkiai besisukantis starteris, į ledą sušalęs vairas ir stingdantis šaltis salone – tai scenarijus, kurį daugelis išgyvena kasmet. Tačiau technologijų pasaulyje jau seniai egzistuoja sprendimas, kuris šiuos nepatogumus paverčia tik tolimu prisiminimu. Tai – autonominis šildymas, bendrinėje kalboje dažniausiai vadinamas tiesiog „Webasto“ vardu.

Nors „Webasto“ yra konkretus gamintojas, šis pavadinimas tapo bendriniu žodžiu, apibūdinančiu visą autonominių šildytuvų rinką, panašiai kaip „Džipas“ tapo visureigių sinonimu. Šiame straipsnyje mes gilinsimės į tai, kas iš tikrųjų slypi po šia technologija, kodėl ji yra kur kas daugiau nei tik komforto elementas ir kaip ji gali prailginti jūsų automobilio tarnavimo laiką.

Kas iš tikrųjų yra autonominis šildytuvas?

Daugelis vairuotojų klaidingai mano, kad salono šildymas įmanomas tik tuomet, kai veikia automobilio variklis. Tradicinėse sistemose šiluma iš tiesų yra šalutinis vidaus degimo variklio produktas: aušinimo skystis kaista, cirkuliuoja per pečiuką ir ventiliatorius pučia šiltą orą į saloną. Tačiau kol variklis šaltas, šilumos nėra.

„Webasto“ tipo sistemos veikia visiškai kitu principu. Tai yra kompaktiškas, nepriklausomas įrenginys, sumontuotas po automobilio kapotu (arba kitoje tinkamoje vietoje). Jis turi savo degimo kamerą, kuro siurblį ir vandens cirkuliacijos siurblį. Paprastai tariant, tai – mažytė krosnelė jūsų automobilyje, kuri naudoja tą patį kurą (dyzeliną arba benziną) kaip ir jūsų automobilis, tačiau veikia visiškai autonomiškai, nereikalaudama užvesti pagrindinio variklio.

Du pagrindiniai sistemų tipai

Norint suprasti, ko reikia jūsų transporto priemonei, būtina atskirti du pagrindinius šildytuvų tipus, kurie dažnai painiojami:

• Vandeniniai šildytuvai (Thermo Top): Tai populiariausias pasirinkimas lengviesiems automobiliams. Šie įrenginiai yra integruojami į automobilio aušinimo sistemą. Veikimo principas genialiai paprastas: šildytuvas degina kurą, šildo aušinimo skystį ir varinėja jį per variklio bloką bei salono pečiuką. Rezultatas – pašildytas variklis (lengvas užvedimas) ir atšildyti langai bei prišildytas salonas.
• Oriniai šildytuvai (Air Top): Ši sistema dažniau sutinkama sunkvežimiuose, kemperiuose, mikroautobusuose ar statybinėje technikoje. Orinis šildytuvas neturi nieko bendro su variklio aušinimo skysčiu. Jis tiesiogiai įsiurbia šaltą orą iš salono arba lauko, jį sušildo savo šilumokaičiu ir pučia atgal į vidų. Tai idealus sprendimas, kai reikia palaikyti šilumą miegant transporto priemonėje, nes ši sistema naudoja itin mažai elektros energijos.

Technologijos veikimo užkulisiai: kaip vyksta procesas?

Kad geriau suprastume sistemos patikimumą ir naudą, pažvelkime į tai, kas vyksta įjungus „Webasto“ mygtuką ar nustačius laikmatį. Procesas yra tiksliai suderintas inžinerinis sprendimas:

1. Sistemos patikra: Prieš pradedant darbą, valdymo blokas patikrina visus komponentus ir akumuliatoriaus įtampą. Jei akumuliatorius per silpnas, sistema nepasileis, kad paliktų energijos variklio užvedimui.
2. Prapūtimas ir kuro tiekimas: Įjungiamas ventiliatorius deguonies tiekimui ir dozavimo siurbliukas pradeda tiekti kurą į degimo kamerą.
3. Uždegimas: Kaitinimo kaištis (žvakė) įkaista iki itin aukštos temperatūros ir uždega kuro mišinį.
4. Cirkuliacija: Kai liepsna stabilizuojasi, kaitinimo kaištis išsijungia. Šilumokaitis perima šilumą iš liepsnos ir perduoda ją aušinimo skysčiui. Tuo pat metu elektrinis siurbliukas varinėja skystį po mažąjį automobilio apytakos ratą.
5. Salono šildymas: Kai aušinimo skystis pasiekia tam tikrą temperatūrą (dažniausiai apie +40°C), automatiškai įjungiamas automobilio salono ventiliatorius, ir šiltas oras pradedamas pūsti į langus bei saloną.

Kodėl tai naudinga varikliui? Mitai apie kuro sąnaudas

Vienas didžiausių barjerų, stabdančių vairuotojus nuo šios įrangos įsigijimo, yra baimė dėl kuro sąnaudų. Vyrauja mitas, kad „Webasto“ ryja kurą litrais. Realybė yra visiškai priešinga, jei vertiname visą ciklą.

Vidutinis 5 kW galingumo šildytuvas per valandą darbo visu pajėgumu sunaudoja apie 0,6 litro kuro. Tačiau dažniausiai užtenka 20–30 minučių veikimo, kad automobilis būtų paruoštas kelionei. Tai reiškia apie 0,2–0,3 litro sąnaudų.

Dabar palyginkime tai su šalto variklio užvedimu. Šaltas startas yra didžiausias variklio priešas. Alyva būna tiršta, tepimas neefektyvus, o metalo detalės susitraukusios. Inžinierių skaičiavimais, vienas šaltas užvedimas esant -17°C temperatūrai varikliui padaro tiek pat žalos, kiek 70–100 kilometrų važiavimas greitkeliu. Be to, šaltas variklis pirmąsias minutes dirba riebiu mišiniu, sunaudodamas žymiai daugiau kuro nei įšilęs.

Matematinė tiesa: Užvedę iš anksto pašildytą variklį, jūs išvengiate „riebaus mišinio“ režimo ir variklis iškart dirba efektyviai. Sutaupytas kuras per pirmąsias važiavimo minutes dažnai visiškai kompensuoja tą kiekį, kurį sunaudojo šildytuvas. Todėl galutiniame rezultate kuro sąnaudos praktiškai nepadidėja, o variklio resursas išsaugomas.

Ekologija ir DPF filtrai

Šiuolaikiniuose dyzeliniuose automobiliuose autonominis šildymas atlieka dar vieną svarbią funkciją – saugo ekologines sistemas. Kietųjų dalelių filtrai (DPF) ir EGR vožtuvai ypač kenčia nuo trumpų kelionių šaltu varikliu. Kai variklis nepasiekia darbinės temperatūros, suodžiai kaupiasi intensyviau, o regeneracijos procesas negali įvykti. Naudojant „Webasto“, variklis startuoja jau būdamas šiltas, degimas yra švaresnis, todėl DPF filtras kemšasi lėčiau, o EGR sistema patiria mažesnę apkrovą.

Komfortas ir saugumas: daugiau nei tik šiluma

Nors techninė pusė yra svarbi, daugumai vairuotojų „Webasto“ asocijuojasi su komfortu. Ir tai nėra tik lepumas. Tai tiesiogiai susiję su eismo saugumu:

• Matomumas: Jums nebereikia grandyti langų. Tai reiškia, kad stiklai nebus subraižyti grandikliu, o svarbiausia – važiuoti pradėsite su visiškai skaidriais, o ne aprasojusiais ar pusiau atitirpusiais langais. Geras matomumas pirmosiomis minutėmis yra kritiškai svarbus.
• Vairuotojo reakcija: Tyrimai rodo, kad vairuotojo reakcija šaltame automobilyje yra lėtesnė. Kai vairuotojas dreba iš šalčio, vilki storą, judesius varžančią striukę, jo gebėjimas valdyti automobilį ekstremalioje situacijoje sumažėja. Šiltame salone galima vairuoti be storų viršutinių drabužių, kas leidžia saugos diržams tinkamai priglusti prie kūno.
• Sveikata: Vengiant didelių temperatūrų skirtumų ir sėdėjimo ant ledinių sėdynių, mažėja peršalimo ligų, nugaros ar sąnarių skausmų rizika.

Valdymo evoliucija: nuo laikrodžio iki išmaniojo telefono

Senesnės kartos autonominiai šildytuvai buvo valdomi paprastu laikmačiu, sumontuotu prietaisų skydelyje. Vairuotojas turėdavo iš anksto numatyti, kada važiuos. Tai nepatogu, jei planai keičiasi. Šiuolaikinės technologijos suteikia kur kas daugiau laisvės:

Distanciniai pulteliai: Veikia iki 1000 metrų atstumu. Paprasta ir patogu, jei automobilis stovi netoli namų ar biuro. Pulteliai dažnai turi grįžtamąjį ryšį – LED lemputė praneša, ar signalas pasiekė automobilį ir ar šildytuvas įsijungė.

GSM moduliai ir programėlės: Tai pažangiausias valdymo būdas (pvz., „ThermoCall“). Į šildytuvo valdymo bloką įstatoma SIM kortelė, ir jūs galite valdyti sistemą iš bet kurio pasaulio taško naudodami programėlę išmaniajame telefone. Galite ne tik įjungti šildymą, bet ir nustatyti temperatūrą, patikrinti salono temperatūrą realiuoju laiku ar suprogramuoti veikimo grafiką savaitei. Tai ypač patogu nenuspėjamu grafiku gyvenantiems žmonėms.

Gamyklinė įranga vs. Papildomas montavimas

Daugelis dyzelinių automobilių (pvz., VW Touran, BMW X5, Toyota Land Cruiser) iš gamyklos išrieda jau turėdami sumontuotus „Webasto“ arba „Eberspächer“ šildytuvus. Tačiau čia slypi niuansas – dažnai tai būna tik papildomi šildytuvai (angl. auxiliary heater arba Zuheizer). Jie įsijungia automatiškai tik užvedus variklį, kad padėtų jam greičiau pasiekti darbinę temperatūrą, nes modernūs dyzeliai yra tokie efektyvūs, kad patys generuoja mažai atliekamos šilumos.

Gera žinia ta, kad tokius „pusinius“ šildytuvus dažniausiai galima gana nebrangiai modernizuoti į pilnaverčius autonominius šildytuvus. Tam reikia sumontuoti papildomą valdymo bloką, cirkuliacinį siurblį (jei jo nėra) ir valdymo elementą. Tai kainuoja gerokai pigiau nei naujos sistemos montavimas nuo nulio.

Jei automobilis neturi jokio šildytuvo, pilnas komplektas su montavimu gali kainuoti nuo 1000 iki 2000 eurų, priklausomai nuo automobilio sudėtingumo ir pasirinkto valdymo būdo. Nors investicija atrodo didelė, ji didina automobilio likutinę vertę ir atsiperka komfortu bei retesniais variklio gedimais.

Eksploatacija ir dažniausios klaidos

Kad „Webasto“ sistema tarnautų ilgai, reikia laikytis kelių paprastų taisyklių, kurias vairuotojai dažnai pamiršta:

1. Vasaros profilaktika: Tai pati svarbiausia taisyklė. Šildytuvą būtina įjungti bent kartą per mėnesį, net ir vasarą (maksimaliam karščiui 10-15 minučių). Tai neleidžia kuro siurbliukui ir mechanizmams užsistovėti, o kurui – kristalizuotis sistemoje. Dauguma gedimų žiemą įvyksta būtent dėl to, kad sistema nebuvo naudota pusę metų.
2. Kuro lygis: Dauguma sistemų turi apsaugą – jos neįsijungia, jei kuro bake liko mažiau nei ketvirtadalis (arba užsidegė rezervinė lemputė). Tai padaryta tam, kad šildytuvas neišnaudotų viso kuro ir jūs galėtumėte nuvažiuoti iki degalinės.
3. Akumuliatoriaus būklė: Auksinė taisyklė – „kiek laiko šildai, tiek laiko turi važiuoti“. Jei šildytuvas veikė 30 minučių, rekomenduojama po to važiuoti bent 30 minučių, kad generatorius spėtų įkrauti akumuliatorių. Šildytuvas naudoja elektrą ventiliatoriui ir siurbliams, todėl važinėjant tik trumpais atstumais, akumuliatorius gali išsikrauti.
4. Kuro kokybė: „Webasto“ degikliai yra jautrūs kuro kokybei. Prastas, nešvarus kuras ar vasarinis dyzelinas žiemą gali užkimšti degiklį suodžiais. Jei pastebėjote gausius baltus dūmus ar sistema bando startuoti ir gęsta – tai ženklas, kad degimo kamera užteršta ir reikalingas valymas.

Montavimas: ar galima tai atlikti pačiam?

Internete gausu instrukcijų, kaip sumontuoti naudotą šildytuvą pačiam. Tačiau tai yra rizikingas procesas. Netinkamas montavimas gali sukelti rimtų pasekmių:

• Gaisro pavojus: Dirbama su degalų linijomis ir karšta išmetimo sistema. Netinkamai izoliuotas išmetimo vamzdis gali pradeginti posparnius ar laidus.
• Aušinimo sistemos problemos: Netinkamai pajungus į aušinimo sistemą, gali susidaryti oro kamščiai, dėl ko variklis gali perkaisti.
• Elektronikos klaidos: Šiuolaikiniai automobiliai turi sudėtingas klimato kontrolės sistemas (Climatronic). Kad šildytuvas teisingai „pabudintų“ klimato kontrolę ir nukreiptų oro srautus į langus, reikalingi specifiniai elektroniniai moduliai ir programavimas.

Todėl montavimą rekomenduojama patikėti sertifikuotiems servisams, kurie suteikia garantiją ne tik įrangai, bet ir darbams.

Alternatyvos: elektriniai šildytuvai

Verta paminėti, kad egzistuoja ir alternatyva kuro šildytuvams – elektriniai 220V šildytuvai (pvz., DEFA). Jie montuojami į variklio bloką ir turi laidą, jungiamą į elektros lizdą. Tai pigesnis sprendimas, tačiau jis turi esminį trūkumą – priklausomybę nuo elektros lizdo („rozetės“). Tai puikiai tinka nuosavų namų savininkams, tačiau visiškai netinka gyvenantiems daugiabučiuose ar norintiems pasišildyti automobilį po darbo biuro aikštelėje. „Webasto“ suteikia visišką autonomiją – šiluma keliauja kartu su jumis, kur bebūtumėte: miške, kalnuose ar miesto centre.

Apibendrinimas: ar verta investuoti?

Autonominis šildytuvas Lietuvoje vis dar dažnai vertinamas kaip prabangos prekė, tačiau požiūris sparčiai keičiasi. Tai nėra tik žaisliukas, tai – įranga, kuri tiesiogiai saugo jūsų turtą (automobilio variklį) ir jūsų sveikatą. Įvertinus automobilio remonto kainas (purkštukų, DPF filtrų, starterių remontą) ir rytinį stresą gramdant langus tamsoje, „Webasto“ sistema tampa racionaliu pasirinkimu.

Vairuotojai, kurie bent kartą turėjo automobilį su veikiančia autonominio šildymo sistema, dažniausiai teigia, kad į automobilį be šios funkcijos persėsti nebenorėtų. Tai investicija į gyvenimo kokybę – galimybė kiekvieną rytą pradėti ne kovoje su stichija, o šilumoje ir ramybėje, saugant tiek savo nervus, tiek transporto priemonę.