Toyota Auris: Patikimumo ir Praktiškumo Įsikūnijimas Hečbekų Pasaulyje
Automobilių pasaulyje yra vardų, kurie tapo patikimumo, ekonomiškumo ir praktiškumo sinonimais. Vienas tokių – „Toyota“. Nors daugelis šį Japonijos gamintoją pirmiausia sieja su legendiniu „Corolla“ modeliu, buvo laikotarpis, kai Europos rinkai „Toyota“ pasiūlė kitą, tačiau ne mažiau svarbų vardą kompaktinių hečbekų klasėje – „Auris“. Nuo savo debiuto 2006-aisiais iki gamybos pabaigos 2018-aisiais, „Auris“ įsitvirtino kaip solidus, patikimas ir populiarus pasirinkimas daugeliui vairuotojų, ieškančių kasdienio automobilio be didelių kompromisų. Šiame straipsnyje pasinersime į „Toyota Auris“ istoriją, išnagrinėsime jo kartas, technines savybes, privalumus bei trūkumus, ir pabandysime suprasti, kodėl šis modelis paliko ryškų pėdsaką automobilių rinkoje, įskaitant ir Lietuvą.
Pirmasis Žingsnis: Toyota Auris Pirmoji Karta (E150; 2006–2012)
„Toyota Auris“ gimė kaip devintosios kartos „Toyota Corolla“ hečbeko įpėdinis Europos, Japonijos ir kai kuriose kitose rinkose. Japonijos gamintojas nusprendė suteikti naują vardą, siekdamas atskirti hečbeką nuo sedano ir universalo, kurie daugelyje rinkų ir toliau buvo vadinami „Corolla“. Pavadinimas „Auris“ kilo iš lotyniško žodžio „aurum“, reiškiančio auksą, tarsi pabrėžiant modelio vertę ir kokybę. Oficialiai pristatytas 2006 metų Paryžiaus automobilių parodoje, „Auris“ į kelius išriedėjo 2007-ųjų pradžioje.
Dizaino prasme, pirmosios kartos „Auris“ išsiskyrė iš savo pirmtako. Automobilis atrodė modernesnis, solidesnis ir šiek tiek aukštesnis. Ypatingas dėmesys buvo skirtas interjerui. Bene labiausiai įsimenantis pirmosios kartos „Auris“ salono elementas – tai unikali centrinė konsolė, praminta „skrendančia atrama“ (angl. „flying buttress“). Šis dizaino sprendimas ne tik atrodė novatoriškai, bet ir buvo funkcionalus – pavarų perjungimo svirtis buvo pakelta arčiau vairo, o po konsole atsirado papildoma daiktadėžė. Tiesa, kai kuriems vairuotojams toks sprendimas pasirodė kiek neįprastas ir ribojantis erdvę kojoms.
Pirmosios kartos „Auris“ buvo siūlomas su dviem kėbulo tipais: trijų ir penkerių durų hečbeku. Variklių gama buvo pakankamai plati, kad patenkintų įvairius poreikius:
- Benzininiai varikliai: Populiariausi buvo 1.33 litro Dual VVT-i (pasižymintis gera ekonomija mieste dėl Start/Stop sistemos), 1.4 litro VVT-i ir 1.6 litro Dual VVT-i (vėliau pakeistas į 1.6 Valvematic, suteikiantį daugiau galios ir geresnį sukimo momentą). Buvo siūlomas ir galingesnis 1.8 litro Valvematic variantas, tačiau jis nebuvo toks dažnas.
- Dyzeliniai varikliai: Europoje itin mėgstami dyzeliniai agregatai taip pat rado vietą po „Auris“ kapotu. Pradinis pasirinkimas buvo 1.4 litro D-4D, pasižymintis puikia ekonomija. Galingesni variantai – 2.0 litro D-4D ir 2.2 litro D-CAT (su pažangia išmetamųjų dujų valymo sistema) – siūlė daugiau dinamikos, tačiau buvo brangesni ir reiklesni priežiūrai.
Pavarų dėžės buvo mechaninės (5 arba 6 laipsnių) arba automatizuota mechaninė pavarų dėžė (MMT – MultiMode Transmission). Būtent MMT sulaukė nemažai kritikos dėl savo veikimo – pavarų perjungimas nebuvo toks sklandus kaip tradicinių automatinių dėžių, ypač važinėjant mieste. Dauguma vairuotojų rinkosi patikimesnes ir maloniau veikiančias mechanines transmisijas.
Saugumo srityje „Toyota Auris“ pasirodė gerai. 2006 metais atliktuose „Euro NCAP“ saugumo bandymuose modelis pelnė aukščiausią įvertinimą – penkias žvaigždutes suaugusiųjų keleivių saugumui. Tai buvo svarbus argumentas renkantis šeimos automobilį.
Auris HSD: Hibridinė Revoliucija Kompaktinėje Klasėje

Vienas svarbiausių pirmosios kartos „Auris“ istorijos momentų – hibridinės versijos (Auris HSD – Hybrid Synergy Drive) pristatymas 2010 metais. Tai buvo pirmasis „Toyota“ hibridinis modelis, gaminamas Europoje (Burnastono gamykloje Jungtinėje Karalystėje) ir pirmasis masinės gamybos hibridas kompaktinių hečbekų segmente, neskaitant „Prius“. „Auris HSD“ naudojo tą pačią patikimą hibridinę sistemą kaip ir „Toyota Prius“: 1.8 litro benzininį variklį, dirbantį Atkinsono ciklu, ir elektrinį variklį. Bendra sistemos galia siekė 136 AG. Šis modelis išsiskyrė itin mažomis degalų sąnaudomis (vidutiniškai apie 3.8-4.0 l/100 km) ir žema CO2 emisija. Hibridinė versija vizualiai šiek tiek skyrėsi nuo įprastų „Auris“ – turėjo kitokias radiatoriaus groteles, priekinį buferį ir specialius lengvojo lydinio ratlankius. Viduje prietaisų skydelis buvo pritaikytas hibridinei sistemai, rodantis energijos srautus ir važiavimo režimus.
2010 metais modelis sulaukė atnaujinimo (facelift), kurio metu šiek tiek pasikeitė priekinės ir galinės dalies dizainas, pagerėjo interjero medžiagų kokybė, buvo peržiūrėti kai kurie varikliai, siekiant pagerinti jų ekonomiškumą ir sumažinti emisijas.
Antrasis etapas: Toyota Auris Antroji Karta (E180; 2012–2018)
Antrosios kartos „Toyota Auris“ buvo pristatytas 2012 metų Paryžiaus automobilių parodoje ir prekyboje pasirodė tų pačių metų pabaigoje arba 2013-ųjų pradžioje, priklausomai nuo rinkos. Šis modelis žengė didelį žingsnį į priekį dizaino, technologijų ir važiavimo savybių prasme.
Išoriškai antrosios kartos „Auris“ tapo gerokai agresyvesnis ir dinamiškesnis. Automobilis buvo pastebimai žemesnis (net 55 mm), o tai ne tik pagerino aerodinamines savybes (oro pasipriešinimo koeficientas sumažėjo iki Cd 0.277), bet ir suteikė sportiškesnę išvaizdą. Priekinė dalis pasižymėjo „Toyota“ tuo metu naudotu „Keen Look“ dizaino stiliumi su siaurais priekiniais žibintais ir didelėmis radiatoriaus grotelėmis. Galinė dalis taip pat atrodė moderniau ir veržliau.
Interjeras taip pat buvo visiškai perkurtas. Atsisakyta pirmosios kartos „skrendančios atramos“ centrinės konsolės, ją pakeitė tradiciškesnis, tačiau ergonomiškesnis ir kokybiškesnėmis medžiagomis pasižymintis prietaisų skydelis. Priklausomai nuo komplektacijos, „Auris“ galėjo turėti „Toyota Touch“ multimedijos sistemą su lietimui jautriu ekranu, navigacija ir kitomis moderniomis funkcijomis.
Didelė naujiena buvo universalo kėbulo tipo – „Auris Touring Sports“ – pasirodymas 2013 metais. Tai buvo pirmasis „Toyota“ kompaktinės klasės universalas su hibridine pavara. „Touring Sports“ pasiūlė gerokai didesnę bagažo erdvę (nuo 530 iki 1658 litrų nulenkus galines sėdynes), todėl tapo puikiu pasirinkimu šeimoms ar tiems, kam reikia daugiau praktiškumo.
Variklių gama buvo atnaujinta ir papildyta:
- Benzininiai varikliai: Išliko patikimi 1.33 litro Dual VVT-i ir 1.6 litro Valvematic varikliai. Vėliau, po 2015 metų atnaujinimo, pasirodė modernus 1.2 litro turbobenzininis variklis (1.2T), pasižymintis gera galia (116 AG) ir sukimo momentu esant mažiems sūkiams, bei nebloga ekonomija.
- Dyzeliniai varikliai: Pradžioje buvo siūlomi „Toyota“ 1.4 D-4D ir 2.0 D-4D varikliai. Po 2015 metų atnaujinimo, siekiant atitikti griežtesnius Euro 6 emisijų standartus, „Toyota“ pradėjo bendradarbiauti su BMW ir į „Auris“ pradėjo montuoti BMW gamybos 1.6 litro D-4D (pakeitęs 2.0 D-4D) ir kurį laiką buvo siūlomas ir 2.0 D-4D BMW motoras, nors dažniau sutinkamas buvo 1.6 D-4D.
- Hibridinė pavara: „Auris Hybrid“ išliko svarbiausia modelio versija. Hibridinė sistema (1.8 litro benzininis variklis ir elektrinis motoras) buvo šiek tiek patobulinta, siekiant dar geresnės ekonomijos ir sklandesnio veikimo. Hibridinės versijos sudarė vis didesnę „Auris“ pardavimų dalį Europoje, įrodydamos tokio tipo pavaros privalumus.
Vietoje kritikuotos MMT pavarų dėžės, benzininės versijos (išskyrus bazinį 1.33l) galėjo būti komplektuojamos su bepakope automatine transmisija „Multidrive S“ (CVT), kuri veikė gerokai sklandžiau ir efektyviau.
Važiavimo savybės taip pat pagerėjo. Dėl žemesnio svorio centro, standesnės kėbulo konstrukcijos ir patobulintos pakabos (ypač modeliuose su 1.6l benzininiu, 1.2T, 1.6D-4D ir hibridine pavara, kurie turėjo dvigubų skersinių svirčių galinę pakabą vietoje paprastesnės torsioninės sijos baziniuose modeliuose), „Auris“ tapo malonesnis vairuoti, ypač vingiuotuose keliuose, neprarandant komforto.
Saugumo srityje antrosios kartos „Auris“ taip pat žengė į priekį. Po 2015 metų atnaujinimo modelis galėjo būti komplektuojamas su „Toyota Safety Sense“ aktyvių saugumo sistemų paketu, į kurį įėjo priešavarinė sistema (Pre-Collision System), įspėjimo apie išvažiavimą iš eismo juostos sistema (Lane Departure Alert), automatinė tolimųjų šviesų sistema (Automatic High Beam) ir kelio ženklų atpažinimo sistema (Road Sign Assist). Tai leido „Auris“ išlikti tarp saugiausių savo klasės automobilių.
2015 Metų Atnaujinimas: Šviežias Vėjas
2015 metais „Toyota Auris“ sulaukė reikšmingo atnaujinimo. Pasikeitė priekinės ir galinės dalies dizainas – automobilis atrodė dar moderniau ir solidžiau. Salone pagerėjo medžiagų kokybė, atsirado naujas prietaisų skydelis su spalvotu TFT ekranu tarp ciferblatų, patobulinta multimedijos sistema. Svarbiausios naujovės buvo po kapotu: jau minėtas 1.2 litro turbobenzininis variklis ir BMW tiekiami dyzeliniai agregatai. Taip pat buvo patobulinta hibridinė sistema, sumažintos degalų sąnaudos ir CO2 emisijos.
Kodėl „Auris“ vardas dingo? Grįžimas prie „Corolla“
Nepaisant sėkmingos „Auris“ istorijos, 2018 metais „Toyota“ priėmė sprendimą nutraukti „Auris“ vardo naudojimą ir grąžinti legendinį „Corolla“ pavadinimą visoms kėbulo versijoms globaliai, įskaitant hečbeką ir universalą. Trečiosios kartos „Auris“ (arba dvyliktosios kartos „Corolla“) buvo pristatytas kaip „Toyota Corolla“.
Šis sprendimas buvo motyvuotas keliais veiksniais. Pirma, „Corolla“ yra vienas žinomiausių ir perkamiausių automobilių vardų pasaulyje, turintis milžinišką pripažinimą ir istorinę vertę. Suvienodinus pavadinimą visose rinkose, „Toyota“ siekė sustiprinti prekės ženklo identitetą ir supaprastinti marketingo strategijas. Antra, naujoji „Corolla“ buvo kuriama ant modulinės TNGA (Toyota New Global Architecture) platformos, kuri leido pasiekti geresnes važiavimo savybes, saugumą ir dizaino galimybes. Tikėtina, kad gamintojas norėjo šį naują etapą pažymėti sugrįžimu prie istorinio vardo.
„Toyota Auris“ Lietuvoje: Patikimas Pasirinkimas
Lietuvoje „Toyota Auris“ greitai pelnė vairuotojų simpatijas. Kaip ir kitur Europoje, lietuviai įvertino šio modelio patikimumą, ekonomiškumą ir praktiškumą. Tiek pirmosios, tiek antrosios kartos „Auris“ yra dažnas vaizdas Lietuvos keliuose. Naudotų automobilių rinkoje „Auris“ yra paklausus modelis, ypač vertinamos hibridinės versijos dėl mažų eksploatacijos kaštų ir mažo degalų suvartojimo mieste.
Perkant naudotą „Toyota Auris“, svarbu atkreipti dėmesį į kelis aspektus:
- Pirmosios kartos modeliai (E150):
- Patikrinti automatizuotos MMT pavarų dėžės veikimą. Jei įmanoma, rinktis mechaninę dėžę.
- Dyzeliniams varikliams (ypač 2.2 D-CAT) svarbi reguliari ir kokybiška priežiūra, susijusi su kietųjų dalelių filtru (DPF) ir EGR sistema.
- Atkreipti dėmesį į galimą koroziją, nors „Toyota“ automobiliai paprastai yra gerai apsaugoti.
- Antrosios kartos modeliai (E180):
- BMW dyzeliniai varikliai (1.6 D-4D) reikalauja kokybiškų degalų ir tepalų, kartais pasitaiko problemų su grandinės mechanizmu, nors tai nėra masinis reiškinys „Auris“ modelyje.
- Hibridinės sistemos yra labai patikimos, tačiau svarbu patikrinti baterijos būklę, ypač senesniuose ar didelę ridą turinčiuose automobiliuose. „Toyota“ dažnai suteikia ilgalaikę garantiją hibridinės sistemos komponentams.
- Patikrinti „Toyota Safety Sense“ sistemų veikimą, jei automobilis jas turi.
- Bendri patarimai: Visada svarbu patikrinti automobilio serviso istoriją. Reguliari priežiūra yra raktas į ilgą ir беproblemį „Toyota“ automobilio tarnavimą.
„Toyota Auris“ Stiprybės ir Silpnybės
Stiprybės:
- Patikimumas: Tai bene didžiausias „Toyota“ automobilių, įskaitant „Auris“, privalumas. Tinkamai prižiūrimas „Auris“ retai kelia didelių problemų.
- Ekonomiškumas: Ypač hibridinės versijos ir mažesnio darbinio tūrio benzininiai bei dyzeliniai varikliai pasižymi mažomis degalų sąnaudomis.
- Praktiškumas: Erdvus salonas (savo klasėje), pakankama bagažinė (ypač „Touring Sports“ versijoje).
- Maži eksploatacijos kaštai: Dėl patikimumo ir ekonomiškumo, „Auris“ išlaikymas nėra brangus.
- Gera išliekamoji vertė: „Toyota“ automobiliai gerai išlaiko savo vertę naudotų automobilių rinkoje.
- Saugumas: Aukšti saugumo įvertinimai ir modernios saugumo sistemos (ypač antrosios kartos modeliuose).
Silpnybės:
- Važiavimo malonumas: Nors antrosios kartos modelis pagerino šį aspektą, „Auris“ dažnai apibūdinamas kaip kompetentingas, bet ne itin jaudinantis vairuoti automobilis, ypač lyginant su kai kuriais konkurentais (pvz., „Ford Focus“ ar „Mazda 3“).
- Interjero medžiagos: Pirmosios kartos modeliuose kai kurios interjero plastmasės galėjo atrodyti pigokos. Antrojoje kartoje situacija pagerėjo, bet iki premium segmento dar toloka.
- MMT pavarų dėžė: Pirmosios kartos automatizuota mechaninė transmisija sulaukė daug kritikos dėl savo veikimo.
- Dyzelinių variklių specifika: Kai kurie dyzeliniai varikliai (pvz., senesni D-CAT ar BMW tiekti) gali būti jautresni degalų kokybei ir reikalauti brangesnės priežiūros, susijusios su emisijų kontrolės sistemomis.
Apibendrinimas: Auksinis Viduriukas
„Toyota Auris“ per savo dvylikos metų gyvavimo istoriją įrodė esąs solidus, patikimas ir protingas pasirinkimas kompaktinių automobilių klasėje. Nors galbūt jis niekada nekėlė audringų emocijų savo dizainu ar sportiškomis važiavimo savybėmis, „Auris“ pasiūlė tai, ko ieško daugelis vairuotojų: ramybę dėl patikimumo, mažas eksploatacijos išlaidas ir kasdienį praktiškumą. Hibridinės versijos tapo tikru hitu, parodžiusios kelią kitiems gamintojams ir įtvirtinusios „Toyota“ kaip hibridinių technologijų lyderę.
Nors „Auris“ vardas užleido vietą legendiniam „Corolla“, jo palikimas gyvuoja. Tūkstančiai šių automobilių sėkmingai rieda keliais, teikdami džiaugsmą savo šeimininkams. Naudotų automobilių rinkoje „Toyota Auris“ išlieka vienu iš protingiausių ir saugiausių pasirinkimų, siūlančiu puikų kainos, kokybės ir patikimumo santykį. Tai automobilis, kuris tyliai, bet užtikrintai atlieka savo darbą – būtent tai, ko daugelis iš mūsų ir tikisi iš kasdienio palydovo kelyje.