Ruanda: Tūkstančio kalvų žemės magija ir realybė

Kai keliautojai pradeda planuoti kelionę į Afriką, jų vaizduotėje dažniausiai iškyla Tanzanijos savanos, Egipto piramidės arba Maroko turgūs. Tačiau Rytų Afrikos širdyje slypi nedidelė, bet nepaprastai galinga valstybė, kuri per pastaruosius tris dešimtmečius sugebėjo visiškai perrašyti savo istoriją. Tai – Ruanda. Šalis, kurią daugelis vis dar nepagrįstai sieja tik su praeities šešėliais, šiandien yra vienas saugiausių, švariausių ir progresyviausių Afrikos kampelių. Tai vieta, kurioje žmogaus ryšys su laukine gamta yra intymus, tiesioginis ir keičiantis pasaulėžiūrą.

Ruanda nėra tipinė „safari“ kryptis, kurioje didžiąją laiko dalį praleidžiate automobilyje stebėdami gyvūnus pro žiūronus. Tai šalis, reikalaujanti fizinio įsitraukimo: kopimo į ugnikalnius, brovimosi per tankias džiungles ir akistatos su vienais rečiausių gyvūnų planetoje – kalnų gorilomis. Bet ar ši „Tūkstančio kalvų žemė“ (taip ji poetiškai vadinama vietine kinyarwanda kalba) skirta tik ekstremalių pojūčių ieškotojams? Tikrai ne. Čia susipina prabanga ir autentiškumas, tragiška istorija ir neįtikėtinas optimizmas.

Kigalis: Miestas, laužantis stereotipus

Dauguma kelionių į šią šalį prasideda Kigalyje. Ir čia ištinka pirmasis kultūrinis šokas. Pamirškite chaosą, dulkes ir triukšmą, kuris dažnai asocijuojasi su didžiaisiais Afrikos miestais. Kigalis dažnai tituluojamas švariausiu miestu Afrikoje, ir tai nėra tik skambus reklaminis šūkis. Gatvės čia prižiūrimos pedantiškai, plastikiniai maišeliai šalyje uždrausti jau daugiau nei dešimtmetį, o žaliosios zonos puoselėjamos su ypatinga meile.

Viena iš priežasčių, kodėl miestas ir visa šalis taip švyti, yra unikali tradicija, vadinama „Umuganda“. Kiekvieną paskutinį mėnesio šeštadienį visi darbingi šalies gyventojai, nuo prezidento iki paprasto ūkininko, išeina į gatves tvarkyti aplinkos, statyti mokyklų ar taisyti kelių. Tai bendruomeniškumo jausmas, kurio Europoje dažnai pasigendame. Keliautojams tai signalas – čia gerbiama tvarka ir bendras gėris.

Kigalis yra kalvotas miestas (kaip ir visa Ruanda), todėl atsiveriančios panoramos gniaužia kvapą, ypač vakarais, kai kalvų šlaitai nusėami tūkstančiais žiburių. Būtina aplankyti Nyamirambo rajoną – tai seniausia ir gyvybingiausia miesto dalis. Čia verda tikrasis gyvenimas: siuvyklos gatvėse, spalvingos grafiti sienos, kvapnūs maisto turgeliai ir nesibaigiantis vietinių šurmulys. Tai kontrastas moderniam verslo centrui, kuriame dygsta stikliniai dangoraižiai, primenantys Singapūrą.

Vulkanų nacionalinis parkas: Akistata su milžinais

Nors Kigalis yra patogus ir įdomus, pagrindinis magnetas, traukiantis žmones į šią šalį, slypi šiaurės vakaruose. Vulkanų nacionalinis parkas (Volcanoes National Park) yra viena iš nedaugelio vietų Žemėje, kur galima pamatyti laisvėje gyvenančias kalnų gorilas. Jų populiacija pasaulyje siekia vos daugiau nei tūkstantį, ir didelė dalis jų gyvena būtent čia, Virungos kalnų masyve.

Tai nėra pigus malonumas. Ruanda pasirinko aukštos kokybės, mažo poveikio turizmo strategiją. Leidimas aplankyti gorilas kainuoja žymiai brangiau nei kaimyninėse šalyse (Ugandoje ar Kongo Demokratinėje Respublikoje), tačiau tai garantuoja išskirtinę priežiūrą, saugumą ir, svarbiausia, lėšas gamtosaugai. Dalis pajamų tiesiogiai tenka vietos bendruomenėms, todėl buvę brakonieriai dabar yra patys didžiausi gorilų sergėtojai.

Pati patirtis yra sunkiai aprašoma žodžiais. Kelionė prasideda anksti ryte, rūkui dar dengiant ugnikalnių viršūnes. Žygiuojama per bambukų miškus, klampojama per purvą (ne veltui rekomenduojama turėti gerus batus ir antbačius), kol galiausiai reindžeriai sušnabžda sustoti. Kai pamatai sidabranugarį patiną, sveriantį daugiau nei 200 kilogramų, ramiai kramsnojantį ūglius vos už kelių metrų nuo tavęs, laikas sustoja. Jų žvilgsnis, gestai, jauniklių žaidimai – viskas taip žmogiška, kad tampa aišku, kodėl Dian Fossey paaukojo savo gyvenimą šiems gyvūnams tyrinėti. Beje, keliautojai gali aplankyti ir jos kapą bei tyrimų centrą, esantį aukštai kalnuose.

Nyungwe miškas: Žalioji šalies širdis

Jei šiaurė priklauso ugnikalniams ir goriloms, tai pietvakariai yra karaliaujami senovinių atogrąžų miškų. Nyungwe nacionalinis parkas yra vienas seniausių kalnų drėgnųjų miškų Afrikoje. Tai vieta, kuri išliko žalia net per paskutinį ledynmetį, todėl biologinė įvairovė čia stulbinanti.

Čia atvykstama dėl šimpanzių. Jų stebėjimas skiriasi nuo gorilų – šimpanzės yra greitesnės, triukšmingesnės ir dažniau juda medžių viršūnėmis, todėl jų paieška reikalauja daugiau kantrybės ir fizinės ištvermės. Tačiau Nyungwe siūlo ir kitą unikalią pramogą – pasivaikščiojimą lajų taku (Canopy Walk). Tai pakabinamas tiltas, nutiestas 60 metrų aukštyje virš džiunglių. Einant juo atsiveria vaizdas į bekraštes žalias erdves, o po kojomis klykauja paukščiai ir beždžionės. Adrenalinas ir ramybė viename.

Aplink Nyungwe plyti didžiulės arbatos plantacijos. Ruandos arbata vertinama visame pasaulyje dėl savo kokybės, o smaragdiniai arbatos krūmų laukai, banguojantys per kalvas, sukuria vieną fotogeniškiausių peizažų šalyje. Verta sustoti ir pamatyti, kaip renkami arbatos lapeliai, bei paragauti šviežiai paruošto gėrimo tiesiai plantacijoje.

Akagera: Savanos sugrįžimas

Ilgą laiką buvo manoma, kad Ruanda neturi „tikrojo“ safari parko. Po neramių 1994-ųjų įvykių Akageros nacionalinis parkas buvo smarkiai nuniokotas, gyvūnai išnaikinti, o žemė paversta ganyklomis. Tačiau Akageros atgimimo istorija yra vienas didžiausių gamtosaugos laimėjimų Afrikoje.

Šiandien Akagera yra vienintelis parkas šalyje, kuriame galima pamatyti „Didįjį penketą“ (liūtą, leopardą, raganosį, dramblį ir buivolą). Liūtai ir raganosiai buvo reintrodukuoti (atvežti iš Pietų Afrikos Respublikos), ir jų populiacijos sėkmingai auga. Parkas pasižymi unikaliu kraštovaizdžiu – čia savanos persipina su ežerais ir pelkėmis, todėl tai rojus paukščių stebėtojams. Plaukimas valtimi Ihema ežeru, stebint begemotus ir krokodilus, yra puikus būdas atsipūsti po rytinio važinėjimo dulkėtais keliais.

Istorijos pamokos: Kad niekada nepamirštumėme

Rašant apie Ruandą, neįmanoma ignoruoti 1994 metų genocido prieš tutsius. Tai atvira žaizda, kuri, nors ir gyja, paliko gilius randus tautos sąmonėje. Tačiau būtent pagarba praeičiai ir noras kurti kitokią ateitį daro šią šalį tokią stiprią. Kigalio genocido memorialas yra vieta, kurią privalo aplankyti kiekvienas svečias. Tai nėra lengva patirtis. Muziejus pasakoja ne tik apie žudynes, bet ir apie tai, kas privedė prie tokios neapykantos, ir, svarbiausia, apie susitaikymo procesą.

Lankantis memoriale stebina ne tik faktų pateikimas, bet ir tai, kaip šalis pasirinko atleidimo kelią. Vietoj keršto buvo pasirinkti „Gacaca“ teismai – bendruomenės susirinkimai, kuriuose aukos ir budeliai susitikdavo akis į akį, siekdami tiesos ir susitaikymo. Šiandien Ruandoje neklausiama „tu hutu ar tutsis?“. Visi yra tiesiog ruandiečiai (Banyarwanda). Ši vienybė yra juntama bendraujant su vietiniais – jie didžiuojasi savo šalies progresu ir saugumu.

Kivu ežeras: Afrikos rivjera

Po intensyvių žygių ir emocinių patirčių, Ruanda siūlo puikią vietą poilsiui – Kivu ežerą. Tai vienas didžiausių Afrikos ežerų, skiriantis Ruandą nuo Kongo Demokratinės Respublikos. Ežero pakrantėse įsikūrę miesteliai, tokie kaip Gisenyi (dabar vadinamas Rubavu) ar Kibuye (Karongi), primena Viduržemio jūros kurortus, tik su Afrikos prieskoniu.

Čia nėra ryklių ar begemotų (skirtingai nei daugelyje kitų Afrikos ežerų), todėl galima saugiai maudytis, plaukioti baidarėmis ar tiesiog mėgautis saulėlydžiu su šalto gėrimo stikline. Kivu ežeras taip pat slepia energetinį lobį – jo gelmėse kaupiasi metano dujos, kurios yra išgaunamos ir naudojamos elektros energijos gamybai. Tai dar vienas pavyzdys, kaip Ruanda ieško inovatyvių sprendimų.

Praktiniai patarimai keliaujantiems iš Lietuvos

Norint, kad kelionė į Ruandą būtų sklandi, svarbu žinoti keletą praktinių niuansų, kurie padės išvengti nesklandumų.

Vizos ir patekimas

Lietuvos piliečiams kelionė į Ruandą yra gana paprasta biurokratine prasme. Vizą galima gauti atvykus į Kigalio oro uostą arba užsisakyti internetu (e-viza). Taip pat egzistuoja „East Africa Tourist Visa“, kuri leidžia su viena viza keliauti po Ruandą, Ugandą ir Keniją. Jei planuojate didesnį turą po regioną, tai – geriausias pasirinkimas.

Sveikata ir skiepai

Nors Ruanda yra švari šalis, tai visgi atogrąžų kraštas. Geltonojo drugio skiepas yra privalomas atvykstant iš tam tikrų šalių, tačiau rekomenduojamas visiems. Maliarijos rizika egzistuoja, ypač žemesnėse vietovėse (pvz., Akageroje), todėl rekomenduojama turėti profilaktinių vaistų ir naudoti repelentus. Kigalis ir aukštikalnės (kur gyvena gorilos) pasižymi mažesne rizika dėl vėsesnio klimato, tačiau atsarga gėdos nedaro.

Transportas

Kigalyje populiariausia transporto priemonė – motociklų taksi, vadinami „moto“. Tai greitas ir pigus būdas judėti, tačiau visada reikalaukite šalmo (vairuotojai privalo jį duoti) ir derėkitės dėl kainos prieš sėsdami. Kelionėms tarp miestų kursuoja patogūs autobusai, tačiau norint pasiekti nacionalinius parkus, geriausia nuomotis automobilį su vairuotoju arba vykti su turų organizatoriais. Vairavimas Ruandoje yra dešiniąja kelio puse, keliai pagrindinėse magistralėse yra puikios būklės, ko nepasakysi apie kaimynines šalis.

Maistas ir gėrimai

Ruandos virtuvė yra paprasta, bet soti. Pagrindas – pupelės, bananai (matoke), saldžiosios bulvės ir manijokai. Būtina paragauti „brochettes“ – ant iešmo keptos mėsos (dažniausiai ožkienos) gabalėlių, patiekiamų su keptais bananais. Restoranuose Kigalyje rasite visko – nuo prancūziškų kepinių iki indų kario ar itališkų picų. Vandentiekio vandens gerti nerekomenduojama, geriau rinktis buteliuose parduodamą vandenį.

Kultūrinis etiketas ir bendravimas

Ruandiečiai yra mandagūs, santūrūs ir labai svetingi žmonės. Skirtingai nei kai kuriose kitose Afrikos šalyse, čia nėra įkyraus prekybininkų lindimo. Žmonės gerbia asmeninę erdvę. Fotografuojant vietinius, visada mandagu atsiklausti. Ypač jautri tema – skurdas ir vaikai. Nors vaikai dažnai bėga paskui turistus šaukdami „Mzungu!“ (baltasis), nerekomenduojama jiems dalinti saldainių ar pinigų, nes tai skatina elgetavimą ir mokyklos nelankymą. Geriau paremti vietines organizacijas.

Tradicinis šokis „Intore“ yra tai, ką privalote pamatyti. Kadaise tai buvo karių šokis, demonstruojantis jėgą ir drąsą, dabar tai kultūrinio identiteto dalis. Šokėjai su ilgais karčiais, imituojančiais liūto gaurus, ir ietimis juda neįtikėtinu ritmu, lydimi būgnų gausmo.

Kodėl verta rinktis Ruandą?

Šiandieninė Ruanda yra gyvas įrodymas, kad net po tamsiausių naktų išaušta rytas. Tai šalis, kuri laužo visus stereotipus apie Afriką. Čia saugu vaikščioti naktį, internetas veikia net džiunglėse (dažnai geriau nei Lietuvos miškuose), o moterų įsitraukimas į politiką yra vienas didžiausių pasaulyje (daugiau nei 60 proc. parlamento narių yra moterys).

Keliaudami į Ruandą, jūs ne tik pamatote egzotišką gamtą. Jūs investuojate į tvarumą. Jūs remiate šalį, kuri nusprendė, kad gamta yra vertingesnė gyva nei sunaikinta. „Tūkstančio kalvų žemė“ siūlo ne poilsį „viskas įskaičiuota“ prie baseino (nors galima rasti ir to), bet kelionę į save, į gamtos gelmes ir į žmogiškumo esmę.

Jei ieškote krypties, kuri būtų patogi, bet kartu ir visiškai kitokia nei Europa, Ruanda yra geriausias pasirinkimas startui Juodajame žemyne. Tai Afrika pradedantiesiems, kurią pamilsta ir patyrę keliautojai. Nuo rūke skendinčių ugnikalnių iki gyvybingo Kigalio gatvių – ši maža valstybė palieka didelį pėdsaką širdyje. Ir kai grįšite namo, suprasite, kad Afrika nėra tik skurdas ar dykumos. Tai inovacija, viltis ir neapsakomas grožis, kurį Ruanda reprezentuoja geriau nei bet kas kitas.

Tad kraukitės kuprines, pamirškite išankstines nuostatas ir pasiruoškite nuotykiui, kuris pakeis jūsų požiūrį į pasaulį. Ruanda laukia atvira širdimi.