Kia Ceed: Korėjos Fenomenas, Užkariavęs Europą ir Lietuvą

Automobilių pasaulyje egzistuoja istorijos, kurios primena pasakas apie Pelenę. Istorijos apie prekės ženklus, kurie iš pilkų, nepastebimų autsaiderių virsta ryškiomis žvaigždėmis, diktuojančiomis madas ir priverčiančiomis sunerimti net rinkos senbuvius. Būtent tokia yra „Kia“ ir jos sėkmės simbolio – „Ceed“ – istorija. Tai pasakojimas ne tik apie metalą, stiklą ir plastiką, bet apie drąsią viziją, europietišką preciziką ir nepalaužiamą norą įrodyti, kad Korėjos automobilių gamintojas gali sukurti automobilį, kurį Europa ne tik priims, bet ir pamils. O Lietuva, kaip paaiškėjo, pamils ypač karštai.

Šiandien matydami naujausią „Kia Ceed“ gatvėje – ar tai būtų klasikinis hečbekas, praktiškas universalas, stilingas „ProCeed“ ar nuotykiams pasiruošęs „XCeed“ – mes priimame jį kaip savaime suprantamą, stiprų C segmento žaidėją. Tačiau kelias iki šio statuso buvo ilgas, apgalvotas ir reikalavęs milžiniškų pokyčių. Panirkime į šio, drąsiai galima teigti, fenomenalaus modelio istoriją, raidą ir sėkmės Lietuvoje priežastis.

Pradžia: Drąsus pareiškimas vardu „cee’d“

Norint suprasti „Ceed“ reikšmę, reikia nusikelti į laikus prieš 2006 metus. Tuomet „Kia“ markės automobiliai Europoje, taip pat ir Lietuvoje, buvo vertinami gana skeptiškai. Tai buvo pigūs, paprasti, dažnai nuobodaus dizaino ir ne pačių geriausių valdymo savybių automobiliai. Jų pagrindinis koziris buvo kaina. Tačiau „Kia“ vadovybė suprato, kad vien žema kaina ilgai neišgyvensi. Norint įsitvirtinti pelningiausiame ir konkurencingiausiame Europos C segmente, kuriame karaliavo „Volkswagen Golf“, „Ford Focus“ ir „Opel Astra“, reikėjo radikalių permainų.

Taip gimė projektas „ED“ (European Design). Jo tikslas buvo ne adaptuoti korėjietišką modelį Europos rinkai, o sukurti automobilį nuo balto popieriaus lapo būtent europiečiams. „Kia“ padarė du strateginius ėjimus, kurie pakeitė viską. Pirma, į kompaniją buvo pasamdytas legendinis dizaineris Peteris Schreyeris, anksčiau dirbęs „Audi“ ir „Volkswagen“ koncernuose ir sukūręs tokius šedevrus kaip pirmos kartos „Audi TT“. Būtent jo ranka pradėjo brėžti naują „Kia“ veidą, kurio kertiniu akmeniu tapo firminės „tigro nosies“ formos radiatoriaus grotelės. Antra, buvo nuspręsta automobilį ne tik projektuoti (Riuselsheime, Vokietijoje), bet ir gaminti Europoje. Tam Slovakijos mieste Žilinoje iškilo viena moderniausių automobilių gamyklų Senajame žemyne.

2006 metų Paryžiaus automobilių parodoje pristatytas naujasis modelis nustebino visus. Net jo pavadinimas buvo provokuojantis – „cee’d“. Tai buvo akronimas, reiškiantis „Community of Europe, with European Design“ (Europos Bendrija, su europietišku dizainu). Apostrofas pavadinimo viduryje buvo neįprastas ir skirtas pabrėžti automobilio išskirtinumą. Tai buvo aiški žinutė: „Mes atėjome rimtai“.

Pirmoji karta (2006–2012): Revoliucija, kurią galėjai įsigyti

Pirmosios kartos „cee’d“ (kodas ED) pasirodymas rinkoje buvo tarsi gaivaus oro gūsis. Dizainas, nors ir nepretendavo į meno kūrinį, buvo švarus, solidus ir visiškai europietiškas. Neliko nė kvapo ankstesnių korėjietiškų modelių nerangumo. Pirkėjams buvo pasiūlytos trys kėbulo versijos: penkerių durų hečbekas, itin praktiškas universalas „cee’d_sw“ (Sporty Wagon) ir stilingas trejų durų „pro_cee’d“, skirtas jaunesnei auditorijai.

Viduje taip pat įvyko perversmas. Nors apdailos medžiagos dar neprilygo segmento lyderiams, surinkimo kokybė, ergonomika ir bendras įspūdis buvo šuolis per kelis laiptelius aukštyn. Viskas buvo savo vietose, prietaisai aiškūs ir lengvai skaitomi. Tačiau svarbiausias „Kia“ koziris, sudrebinęs visą rinką, buvo precedento neturinti 7 metų (arba 150 000 km) gamintojo garantija. Tai buvo neįtikėtinai drąsus pasitikėjimo savo produktu pareiškimas. Pirkėjams, kurie vis dar skeptiškai žiūrėjo į „Kia“ vardą, tai buvo argumentas, kurį ignoruoti buvo neįmanoma. Tai reiškė septynerius metus ramybės dėl galimų gamyklinių gedimų.

Variklių gamoje populiariausi buvo patikimi ir ekonomiški 1,4 litro ir 1,6 litro benzininiai varikliai bei, žinoma, Lietuvos rinkoje ypač pamėgtas 1,6 litro dyzelinis CRDi variklis. Jis pasižymėjo puikiu sukimo momentu, mažomis degalų sąnaudomis ir ilgaamžiškumu. Valdymo savybėmis „cee’d“ dar neprilygo „Ford Focus“ aštrumui, tačiau siūlė saugų, nuspėjamą ir komfortišką važiavimą, puikiai tinkantį kasdieniam naudojimui. Lietuvoje šis modelis greitai tapo populiarus tiek tarp privačių asmenų, ieškančių patikimo šeimos automobilio, tiek tarp įmonių, vertinančių puikų kainos, kokybės ir eksploatacijos kaštų santykį.

Antroji karta (2012–2018): Subrendęs ir pasitikintis savimi

Jei pirmoji karta buvo revoliucija, tai antroji (kodas JD), pasirodžiusi 2012 metais, buvo evoliucija. Automobilis subrendo, tapo solidesnis ir dar labiau pasitikintis savimi. Peterio Schreyerio dizaino filosofija čia atsiskleidė visu grožiu. Kėbulo linijos tapo aštresnės, dinamiškesnės, o „tigro nosis“ – dar labiau integruota ir išraiškingesnė. Automobilis atrodė brangesnis, nei buvo iš tiesų.

Interjeras žengė dar vieną didelį žingsnį į priekį. Atsirado kur kas daugiau minkštų, malonių liesti apdailos medžiagų, o centrinė konsolė pasisuko į vairuotoją, sukurdama sportiško kokpito jausmą. Pasirodė ir modernesnės technologijos: geresnės raiškos ekranai, dviejų zonų klimato kontrolė, beraktė sistema, o vėlesniuose modeliuose – net ir automatinio parkavimo sistema.

Didžiausia antrosios kartos naujiena buvo „GT“ versijų pasirodymas. „Kia“ nusprendė įžengti į „karštųjų hečbekų“ teritoriją su „cee’d GT“ ir „pro_cee’d GT“ modeliais. Po jų variklio gaubtu slėpėsi 1,6 litro benzininis variklis su turbokompresoriumi, išvystantis 204 arklio galias. Kartu su sportiškesne pakaba, galingesniais stabdžiais, agresyvia išvaizda (įskaitant LED „ledo kubelių“ dienos žibintus) ir fantastiškomis „Recaro“ sėdynėmis salone, tai buvo pareiškimas, kad „Kia“ gali gaminti ne tik praktiškus, bet ir smagius vairuoti automobilius. Tai buvo pirmasis rimtas korėjietiškas „hot-hatch“.

Lietuvoje antrosios kartos „cee’d“ įtvirtino savo pozicijas. Jis jau nebebuvo perkamas tik dėl garantijos ir kainos. Žmonės jį rinkosi dėl patrauklaus dizaino, geros komplektacijos ir solidaus įvaizdžio. Tai tapo vienu populiariausių naujų automobilių šalyje.

Trečioji karta (nuo 2018 m.): „Ceed“ šeimos gimimas

2018 metais debiutavusi trečioji karta (kodas CD) atnešė ne tik naują dizainą ir technologijas, bet ir pavadinimo pokytį – dingo apostrofas, ir modelis tapo tiesiog „Ceed“. Šis supaprastinimas simbolizavo galutinį markės subrendimą – „Kia“ nebereikėjo dirbtinai pabrėžti savo europietiškumo, nes tai tapo akivaizdu.

Ši karta išsiskyrė ne vienu modeliu, o visa „Ceed“ šeima, siekiančia patenkinti pačius įvairiausius pirkėjų poreikius:

• Ceed Hečbekas: Klasikinis penkerių durų modelis, tapęs dar elegantiškesnis ir technologiškai pažangesnis.
• Ceed Sportswagon (SW): Universalas, siūlantis vieną didžiausių bagažinių savo klasėje ir tapęs absoliučiu favoritu tarp lietuviškų šeimų ir įmonių.
• ProCeed: Bene didžiausia staigmena. Iš trejų durų hečbeko jis transformavosi į stulbinančios išvaizdos penkerių durų „shooting brake“ tipo automobilį. Tai unikalus kėbulo tipas šiame segmente, derinantis universalo praktiškumą su kupė elegancija. Tai dizaino triumfas.
• XCeed: Atsakas į nenumaldomai augantį krosoverių populiarumą. Tai paaukštintas „Ceed“ hečbekas su apsauginėmis kėbulo detalėmis, didesne prošvaisa ir minkštesne pakaba. Jis sujungė hečbeko valdymo savybes su padidinto pravažumo automobilio įvaizdžiu ir praktiškumu mieste.

Technologine prasme trečioji karta atliko kvantinį šuolį. Salone atsirado dideli lietimui jautrūs ekranai, skaitmeniniai prietaisų skydeliai „Supervision“, išmaniojo telefono integracija. Tačiau svarbiausia – pažangių vairuotojo pagalbos sistemų (ADAS) paketas: adaptyvi greičio palaikymo sistema, eismo juostos palaikymo asistentas (LFA), aklosios zonos stebėjimas, automatinio stabdymo sistema. Visa tai pakėlė „Ceed“ į vieną lygį su brangiausiais segmento konkurentais.

Variklių gamoje įvyko perėjimas prie efektyvių turbininių benzininių variklių (1.0 T-GDi, 1.4 T-GDi, vėliau pakeistas į dar modernesnį 1.5 T-GDi). Atsirado „mild-hybrid“ (švelniojo hibrido) technologijos, padedančios taupyti degalus, o „Sportswagon“ ir „XCeed“ gavo ir įkraunamo hibrido (PHEV) versijas, leidžiančias dalį kelionių įveikti vien elektra.

Lietuviškos meilės receptas

Kodėl „Kia Ceed“ tapo toks sėkmingas Lietuvoje? Priežasčių yra visas kompleksas, puikiai atliepiantis mūsų šalies vairuotojų lūkesčius.

Pirma, patikimumas ir garantija. Septynerių metų garantija tebėra galingas argumentas, suteikiantis neįtikėtiną ramybę, ypač perkant naują automobilį. Per ilgus metus „Ceed“ taip pat užsitarnavo patikimo ir nebrangiai išlaikomo automobilio reputaciją.

Antra, kainos ir kokybės santykis. Nors „Ceed“ nebėra pigus automobilis, jis vis dar siūlo daugiau įrangos, technologijų ir kokybės už savo kainą, palyginti su daugeliu Europos konkurentų. Lietuviai moka skaičiuoti ir vertina, kai gauna daug už protingus pinigus.

Trečia, dizainas. Nuo pat pirmos kartos „Ceed“ atrodė solidžiai ir europietiškai. Kiekviena nauja karta kėlė dizaino kartelę vis aukščiau, o „ProCeed“ ir „XCeed“ modeliai apskritai tapo vienais stilingiausių savo nišose.

Ketvirta, praktiškumas. Plati kėbulų gama leidžia kiekvienam rasti sau tinkamą variantą. Ypač universalus „Sportswagon“ yra tiesiog sutvertas lietuviškoms šeimoms – talpus, patogus ir universalus.

Galiausiai, modernumas. „Kia“ labai greitai diegia naujausias technologijas, todėl net ir vidutinės komplektacijos „Ceed“ dažnai turi tai, ką konkurentai siūlo tik brangiausiuose modeliuose. Tai patinka šiuolaikiniam pirkėjui.

„Kia Ceed“ kelionė – tai įkvepiantis pavyzdys, kaip nuoseklus darbas, aiški vizija ir orientacija į klientą gali pakeisti prekės ženklo likimą. Iš pigaus varianto jis tapo vienu geidžiamiausių, geriausiai vertinamų ir perkamiausių automobilių savo klasėje. Lietuvos keliuose matomas „Ceed“ gausos patvirtinimas – ši Pelenės istorija baigėsi laimingai, o Korėjos princas tvirtai įsitvirtino europietiškoje automobilių karalystėje.