Japoniška „Ma“ filosofija: Kodėl tuštuma kelionėse yra svarbesnė už pilnatvę

Gyvename pasaulyje, kuris paniškai bijo tylos. Mūsų kasdienybė – tai nuolatinis triukšmas, mirgančių ekranų šviesa ir nesibaigiantis informacijos srautas. Net planuodami atostogas, dažnai elgiamės taip pat: sudarome ilgus lankytinų vietų sąrašus, skaičiuojame minutes tarp skrydžių ir pergyvename, jei popietę praleidome „nieko neveikdami“. Tačiau Rytų kultūroje, ypač Japonijoje, egzistuoja sąvoka, kuri apverčia šį vakarietišką mąstymą aukštyn kojomis. Tai – Ma.

Šis dviejų raidžių žodis talpina savyje gylį, kurio Vakarų kalbose dažnai pristinga. „Ma“ nėra tiesiog „niekas“ ar „tuščia vieta“. Tai yra erdvė tarp objektų, tyla tarp natų, pauzė tarp įkvėpimo ir iškvėpimo. Tai momentas, kuris suteikia prasmę viskam, kas vyksta aplinkui. Keliautojams, ieškantiems ne tik naujų vaizdų, bet ir vidinio poilsio, „Ma“ suvokimas gali tapti raktu į visiškai kitokią, gilesnę patirtį.

Kas iš tiesų slepiasi po „Ma“ sąvoka?

Norint suprasti, kaip „Ma“ gali pakeisti mūsų požiūrį į poilsį ir keliones, pirmiausia reikia atsisakyti vakarietiško „tuštumos“ supratimo. Mums tuščia vieta dažnai reiškia trūkumą – kažko nėra, vadinasi, tai reikia užpildyti. Tuščia siena reikalauja paveikslo, tylos minutė pokalbyje verčia jaustis nejaukiai. Japonijoje „Ma“ yra pilna prasmės. Tai erdvė, kurioje gimsta vaizduotė ir jausmai.

Įsivaizduokite senovinį japonišką kambarį su tatamio grindimis. Jame beveik nėra baldų. Tik viena vaza su gėle kampe ir kaligrafijos ritinėlis ant sienos. Ši erdvė nėra „nepabaigta“. Ji sąmoningai palikta tuščia, kad joje esantis žmogus galėtų kvėpuoti, mąstyti ir tiesiog būti. Būtent ta erdvė („Ma“) leidžia įvertinti gėlės grožį. Be tuštumos aplink ją, gėlė pranyktų daiktų chaose.

Ši filosofija persmelkia visą Japonijos kultūrą:

• Muzikoje: Tyla tarp natų yra tokia pat svarbi, kaip ir pačios natos. Būtent pauzė sukuria ritmą ir emociją.
• Pokalbiuose: Pauzė prieš atsakymą rodo pagarbą pašnekovui ir apmąstymą, o ne nežinojimą.
• Architektūroje: Langai ir durys kuriami taip, kad įrėmintų gamtą, sukuriant ryšį tarp vidaus ir išorės.

Kelionė kaip bėgimas vs. Kelionė kaip „Ma“

Šiuolaikinis turizmas dažnai primena greitojo vartojimo kultūrą. Mes „vartojame“ vaizdus, miestus ir patirtis. Paryžius per dvi dienas, Roma per tris, penkios šalys per savaitę. Grįžtame iš tokių atostogų labiau pavargę nei išvykome, o prisiminimai susilieja į margą, bet neryškų koliažą. Taip yra todėl, kad mūsų kelionėse trūksta „Ma“.

Taikyti „Ma“ principą kelionėse reiškia sąmoningai kurti tarpus. Tai menas neapkrauti savo maršruto. Tai drąsa palikti pusę dienos visiškai neplanuotą. Kai nustojame skubėti nuo vieno objekto prie kito, atsiranda erdvės netikėtumams. Galbūt tai bus atsitiktinis pokalbis su vietiniu kavinės savininku, galbūt – tiesiog stebėjimas, kaip saulės spinduliai žaidžia ant senovinio pastato sienos. Šie momentai, šios pauzės, dažniausiai ir tampa ryškiausiais kelionės prisiminimais.

„Ma“ keliautojas supranta: pamatyti mažiau reiškia patirti daugiau. Vietoj to, kad aplėktumėte dešimt šventyklų Kiote, jūs pasirenkate vieną ir praleidžiate joje valandą, sėdėdami ant medinės terasos ir žiūrėdami į sodą. Jūs leidžiate vietos dvasiai įsiskverbti į jus, užuot tik užsidėję varnelę sąraše.

Japonija: Kur ieškoti tikrojo „Ma“?

Nors „Ma“ filosofiją galima pritaikyti bet kurioje pasaulio vietoje, Japonija išlieka geriausia mokytoja. Čia pati aplinka sukurta taip, kad verstų žmogų sustoti. Jei planuojate egzotišką kelionę į Tekančios Saulės šalį, štai kur galite fiziškai pajusti šią koncepciją.

1. Zen sodai (Karesansui)

Niekur kitur „Ma“ nėra taip akivaizdžiai išreikšta kaip akmenų soduose. Garsusis Ryoan-ji sodas Kiote yra klasikinis pavyzdys. Jame yra 15 akmenų, išdėstytų ant balto žvyro taip, kad iš bet kurio taško matytumėte tik 14. Tačiau esmė čia ne akmenys. Esmė – išgrėbostytas žvyras aplink juos. Tai tuštuma, kuri imituoja vandenyną, debesis ar tiesiog begalybę. Sėdint ir žiūrint į šį sodą, protas nurimsta. Nėra detalių pertekliaus, todėl mintys nustoja blaškytis.

2. Tradiciniai Ryokan viešbučiai

Apsistojimas Ryokan (tradiciniame svečių name) yra pati geriausia „Ma“ pamoka. Čia nėra lovų (jos paklojamos tik vakare), nėra kėdžių (sėdima ant pagalvėlių), nėra televizoriaus triukšmo. Jūs gaunate kambarį, kuriame dominuoja erdvė. Jums patiekiamas Kaiseki (vakarienė), kurioje svarbus ne tik skonis, bet ir indų išdėstymas – tarpai lėkštėje yra tokie pat svarbūs kaip ir pats maistas. Tai moko valgyti lėtai, mėgautis kiekvienu kąsniu ir kiekviena akimirka.

3. Arbatos ceremonija (Sado)

Japoniška arbatos ceremonija gali pasirodyti tiesiog ritualizuotas gėrimo paruošimas, tačiau jos šerdis yra „Ma“. Kiekvienas judesys yra tikslus ir atskirtas pauze. Šeimininkas nepuola pilti vandens; jis sustoja, susikaupia, ir tik tada atlieka veiksmą. Svečiai tyloje stebi garus, kylančius nuo katiliuko. Ta tyla kambaryje, tas laukimas, kol arbata bus suplakta, sukuria ypatingą bendrystės jausmą, kuriam nereikia žodžių. Tai poilsis nuo socialinių kaukių ir bereikalingų kalbų.

Kaip pritaikyti „Ma“ savo atostogoms bet kur?

Jums nebūtina skristi į Tokiją, kad patirtumėte „Ma“. Šią filosofiją galite pasiimti su savimi į pajūrį, į sodybą prie ežero ar į kalnų žygį. Tai vidinė nuostata, o ne geografinė vieta. Štai keletas praktinių būdų, kaip integruoti šią koncepciją į savo poilsį:

• Skaitmeninė tuštuma: „Ma“ jūsų telefone. Palikite telefoną viešbučio kambaryje bent pusdieniui. Leiskite savo protui pailsėti nuo nuolatinių pranešimų. Ta tyla, kuri atsiranda be telefono, iš pradžių gali gąsdinti, bet vėliau ji tampa gydančia.
• Viena veikla per dieną: Užuot planavę penkis objektus, suplanuokite vieną. O visą kitą laiką palikite „tuščią“. Leiskite aplinkai jus vesti. Galbūt praleisite tris valandas tiesiog stebėdami bangas – ir tai bus vertingiausia dienos dalis.
• Sąmoningas valgymas: Neskaitykite naujienų valgydami. Nežiūrėkite į ekraną. Tiesiog valgykite. Pajuskite tarpą tarp kąsnių. Tai paprasta praktika, kuri grąžina į dabarties momentą.
• Tylos praktika: Pabandykite su kelionės draugais praleisti valandą nekalbėdami, tiesiog eidami mišku ar sėdėdami kavinėje. Tai leidžia pailsėti nuo poreikio reaguoti ir vertinti.

„Ma“ ir psichologinė sveikata: Kodėl mums tai būtina?

Psichologai vis dažniau kalba apie „informacinį nutukimą“. Mūsų smegenys yra permaitintos duomenimis, vaizdais ir garsais. Mes prarandame gebėjimą susikaupti, kyla nerimas, atsiranda lėtinis nuovargis. „Ma“ yra priešnuodis šiai būsenai.

Sukurdamas erdvę – tiek fizinę, tiek laiko – žmogus leidžia savo nervų sistemai persikrauti. Tai tarsi kompiuterio perkrovimas. Be „Ma“ (pauzės) mes tiesiog perkaistame. Todėl atostogos, kuriose gausu veiklos, bet trūksta erdvės, dažnai neatneša tikrojo poilsio. Mes pakeičiame darbo stresą kelionės stresu. Tikroji ramybė ateina tik tada, kai leidžiame sau įžengti į tą tuščią erdvę, kai leidžiame sau tiesiog būti be jokio tikslo.

Estetika ir kasdienybė

Įdomu tai, kad „Ma“ sąvoka gali padėti susitvarkyti ne tik galvą, bet ir namus grįžus iš kelionės. Minimalizmas, kuris pastaruoju metu taip išpopuliarėjo Vakaruose, dažnai suprantamas kaip „mažai daiktų“. Tačiau per „Ma“ prizmę, tai reiškia „daugiau erdvės gyvenimui“.

Kai parsivežame šį suvokimą iš kelionių, pradedame kitaip vertinti savo aplinką. Galbūt nebereikia tiek daug suvenyrų, kurie tik kaupia dulkes? Galbūt tuščia lentyna atrodo geriau nei prikrauta knygų, kurių niekada neskaitysime? „Ma“ moko mus vertinti kokybę, o ne kiekybę. Tai galioja viskam – nuo drabužių spintoje iki draugų rato.

Egzotika, kuri yra arti

Nors „Ma“ yra japoniškas terminas, lietuviai intuityviai jaučia šį poreikį. Mūsų kultūroje tai atsispindi buvime gamtoje. Kai einame grybauti ir valandų valandas tyloje vaikštome po mišką – tai yra mūsų „Ma“. Kai žiūrime į laužo ugnį ir tylime – tai yra „Ma“.

Problema ta, kad mes vis rečiau leidžiame sau tokias akimirkas, manydami, kad jos yra „nenaudingos“. Vakarietiškas efektyvumo kultas mums sako: „Daryk kažką!“. „Ma“ sako: „Tarpas tarp darymo yra tai, kas suteikia darymui prasmę“. Be tylos nebūtų muzikos. Be poilsio nebūtų darbo. Be tuštumos nebūtų formos.

Pabaigai: Kvietimas į tylą

Kitą kartą, kai planuosite savo atostogas – nesvarbu, ar tai būtų tolimoji Japonija, ar savaitgalis Druskininkuose – prisiminkite žodelį „Ma“. Palikite savo plane baltų dėmių. Neišsigąskite, jei atsiradus laisvai minutei nežinosite, ko griebtis. Nieko negriebkite.

Leiskite tai minutei išsiplėsti. Kvėpuokite. Stebėkite. Būtent toje akimirkoje, toje mažoje, nepastebimoje pauzėje, gali slėptis didžiausias jūsų atostogų atradimas. Nes galiausiai mes keliaujame ne tam, kad pamatytume kuo daugiau pasaulio, o tam, kad pasaulio fone geriau pamatytume save. O tam reikia erdvės. Tam reikia „Ma“.

Tad tegul jūsų kita kelionė būna ne tik judėjimas per žemėlapį, bet ir elegantiškas šokis su tyla, kurioje telpa visas pasaulio grožis.