Galimybių pasas: Pandemijos metraštis Lietuvoje – prisiminimai, poveikis ir pamokos

Praėjus keleriems metams po to, kai COVID-19 pandemija sudrebino pasaulio pamatus, daugelis jos atributų jau grimzta į užmarštį, tapdami istorijos dalimi. Vienas ryškiausių ir daugiausiai diskusijų kėlusių reiškinių Lietuvoje šiuo laikotarpiu neabejotinai buvo Galimybių pasas, dažnai trumpiau vadinamas tiesiog G pasu. Šis skaitmeninis ar popierinis dokumentas, kurį laiką tapęs neatsiejama kasdienybės dalimi, žadėjo galimybę gyventi laisviau griežtų karantino suvaržymų fone, tačiau kartu įžiebė ir karštas diskusijas apie žmogaus teises, visuomenės skaldymą ir valdžios sprendimų pagrįstumą. Šiandien, žvelgdami iš laiko perspektyvos, galime nuodugniau įvertinti Galimybių paso atsiradimo aplinkybes, jo poveikį Lietuvos visuomenei ir ekonomikai bei išmoktas pamokas.

Kelias link Galimybių paso: Atsakas į pasaulinę krizę

2020-ųjų pradžioje pasaulį sukausčiusi COVID-19 pandemija privertė valstybes imtis precedento neturinčių priemonių viruso plitimui stabdyti. Masiniai karantinai, judėjimo ribojimai, socialinio gyvenimo paralyžius tapo nauja realybe. Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, ieškojo būdų, kaip suvaldyti epidemiologinę situaciją, kartu leidžiant bent daliai ekonomikos ir visuomeninio gyvenimo funkcionuoti. Vakcinų kūrimas ir jų pasirodymas rinkoje 2020-ųjų pabaigoje bei 2021-ųjų pradžioje suteikė vilties, tačiau masinė vakcinacija buvo laipsniškas procesas, o viruso atmainos kėlė naujus iššūkius.

Šiame kontekste gimė idėja apie tam tikrą dokumentą, kuris leistų diferencijuoti ribojimus asmenims, turintiems imunitetą (persirgusiems ar pasiskiepijusiems) arba neseniai gavusiems neigiamą testo rezultatą. Panašios sistemos buvo svarstomos ir diegiamos įvairiose šalyse, o Europos Sąjungos lygmeniu buvo kuriamas bendras skaitmeninis COVID pažymėjimas, turėjęs palengvinti keliones tarp Bendrijos narių.

Lietuvoje sprendimas įvesti Galimybių pasą buvo priimtas 2021 metų pavasarį, Vyriausybei argumentuojant, jog tai būtina priemonė norint išvengti visiško šalies uždarymo, skatinti vakcinaciją ir leisti verslui bei kultūros įstaigoms veikti saugiau. Pirmą kartą Galimybių pasas pradėjo galioti 2021 metų gegužės 24 dieną.

Kaip veikė Galimybių pasas?

Galimybių pasas buvo skaitmeninis arba popierinis dokumentas su unikaliu QR kodu. Jį galėjo gauti asmenys, atitinkantys vieną iš šių sąlygų:

• Pilnai pasiskiepiję pagal patvirtintą vakcinacijos schemą viena iš ES registruotų vakcinų.
• Persirgę COVID-19 liga, kai diagnozė buvo patvirtinta PGR tyrimu, ir nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip tam tikras laikas (iš pradžių 180, vėliau 210 dienų).
• Gavę neigiamą PGR tyrimo rezultatą (galiojo 48-72 valandas, priklausomai nuo laikotarpio) arba tam tikrais atvejais greitąjį antigeno testą.

Vaikams iki tam tikro amžiaus (amžiaus riba kelis kartus keitėsi) Galimybių pasas nebuvo reikalingas. Dokumentą buvo galima atsisiųsti iš e.sveikatos portalo arba gauti popierinę jo versiją tam skirtuose punktuose. Tikrinimas vyko skenuojant QR kodą specialia programėle, kuri parodydavo, ar pasas galioja, neatskleisdama asmens sveikatos duomenų, tik patį statusą (galioja/negalioja).

Galimybių paso reikalavimai ir taikymo sritys ne kartą keitėsi, prisitaikant prie kintančios epidemiologinės situacijos, naujų viruso atmainų plitimo ir vakcinacijos apimčių. Kartais tai kėlė sumaištį tiek tarp gyventojų, tiek tarp verslo atstovų, kuriems tekdavo nuolat sekti atnaujinimus.

Kur Galimybių pasas buvo reikalingas?

Galimybių paso taikymo sritis buvo plati ir apėmė daugelį viešojo gyvenimo aspektų. Be jo tapo neįmanoma patekti į:

• Restoranus, kavines, barus (išskyrus lauko terasas tam tikrais laikotarpiais).
• Didesnes parduotuves (ypač ne maisto prekių), prekybos centrus.
• Kino teatrus, teatrus, koncertus ir kitus renginius vidaus patalpose.
• Sporto klubus, baseinus.
• Grožio salonus, kirpyklas ir kitas kontaktines paslaugas teikiančias įstaigas.

Tam tikrais laikotarpiais Galimybių paso buvo reikalaujama ir norint gauti kai kurias viešąsias paslaugas kontaktiniu būdu arba lankyti artimuosius ligoninėse bei globos įstaigose. Svarbu pažymėti, kad patekimas į būtiniausių prekių parduotuves (maisto, vaistinės, optikos, veterinarijos) ir tam tikras kitas gyvybiškai svarbias paslaugas teikiančias vietas liko prieinamas visiems, nepriklausomai nuo Galimybių paso turėjimo.

Vyriausybė motyvavo, kad tokios priemonės leidžia verslams, kurie kitaip turėtų būti uždaryti per griežtą karantiną, tęsti veiklą, taip mažinant ekonominius nuostolius. Taip pat buvo tikimasi, kad tai paskatins žmones aktyviau skiepytis.

Visuomenės reakcija: Tarp palaikymo ir pasipriešinimo

Galimybių paso įvedimas sukėlė itin prieštaringas reakcijas Lietuvos visuomenėje. Dalis žmonių palaikė šią priemonę, matydami ją kaip būdą greičiau grįžti į normalesnį gyvenimą ir apsaugoti save bei aplinkinius. Ypač tie, kurie jau buvo pasiskiepiję ar persirgę, džiaugėsi galimybe laisviau naudotis paslaugomis ir dalyvauti renginiuose.

Tačiau kita, ir gana ženkli, visuomenės dalis Galimybių pasą sutiko itin neigiamai. Kritikai teigė, kad tai yra diskriminacinė priemonė, skaldanti visuomenę į dvi grupes – turinčius „privilegijų” ir jų neturinčius. Buvo keliami klausimai dėl asmens duomenų apsaugos, nors oficialiai buvo teigiama, kad tikrinant pasą jautri informacija nėra renkama ar saugoma.

Ypač aštri kritika skambėjo iš tų, kurie dėl įvairių priežasčių (medicinių, įsitikinimų ar tiesiog nenoro) nesiskiepijo. Jie jautėsi atskirti nuo daugelio socialinio gyvenimo sričių, o reikalavimas nuolat testuotis buvo brangus ir nepatogus. Neretai buvo rengiami protestai ir mitingai prieš Galimybių pasą ir kitus pandemijos valdymo sprendimus. Kai kurie protestai, deja, peraugo ir į riaušes prie Seimo.

Diskusijos virė ne tik gatvėse, bet ir socialiniuose tinkluose, šeimose, draugų ratuose. Galimybių pasas tapo ne tik sveikatos, bet ir politiniu bei vertybiniu klausimu, atskleidusiu gilius visuomenės požiūrių skirtumus.

Poveikis verslui ir ekonomikai

Verslo bendruomenė Galimybių pasą vertino nevienareikšmiškai. Viena vertus, tai leido daugeliui sektorių, ypač maitinimo, pramogų ir paslaugų, tęsti veiklą, kai alternatyva būtų buvęs visiškas uždarymas. Tai padėjo išsaugoti darbo vietas ir sumažinti ekonominius nuostolius.

Kita vertus, pats paso tikrinimo procesas kėlė papildomų iššūkių ir išlaidų verslui. Reikėjo apmokyti personalą, užtikrinti sklandų klientų srautų valdymą, kartais net samdyti papildomus darbuotojus tikrinimui. Kai kurie smulkieji verslininkai skundėsi, kad dėl sumažėjusio klientų srauto (ypač tų, kurie neturėjo paso) jų pajamos vis tiek smarkiai krito.

Taip pat buvo pastebima, kad kai kurie klientai, net ir turėdami Galimybių pasą, vengė lankytis viešose vietose dėl išlikusios viruso baimės ar tiesiog pasikeitusių įpročių. Taigi, nors pasas formaliai leido veiklą, jis negarantavo ankstesnių klientų srautų ir pajamų.

Iššūkiai ir kontroversijos

Galimybių paso įgyvendinimas nebuvo be iššūkių. Vienas iš jų – techninis sklandumas. Nors sistema daugeliu atvejų veikė patikimai, pasitaikydavo trikdžių e.sveikatos portale, ypač sistemos paleidimo pradžioje ar atnaujinant taisykles. Taip pat buvo diskusijų apie galimybę klastoti popierinius pasus, nors už tai grėsė teisinė atsakomybė.

Etiniai klausimai buvo bene patys sudėtingiausi. Ar teisinga riboti žmonių laisves remiantis jų vakcinacijos statusu? Ar tai nesukuria priverstinio skiepijimosi mechanizmo, pažeidžiant asmens autonomijos principą? Šie klausimai neturėjo lengvų atsakymų ir kėlė įtampą visuomenėje.

Buvo ir teisinių bandymų kvestionuoti Galimybių paso teisėtumą, tačiau teismai dažniausiai palaikydavo Vyriausybės poziciją, argumentuodami visuomenės sveikatos apsaugos prioritetu ekstremalios situacijos sąlygomis.

Kitas aspektas – Galimybių paso (ne)efektyvumas stabdant viruso plitimą. Nors pasiskiepiję ar persirgę asmenys turėjo mažesnę riziką sunkiai susirgti ir perduoti virusą, ypač pasirodžius naujoms atmainoms (pvz., Omikron), tapo aišku, kad ir jie gali užsikrėsti bei platinti infekciją. Tai menkino mokslinį paso pagrindimą dalies visuomenės akyse ir stiprino kritikų argumentus.

Palyginimas su kitomis šalimis

Lietuva nebuvo vienintelė šalis, įvedusi panašias priemones. Daugelis Europos valstybių turėjo savas „žaliųjų pasų”, „sveikatos pasų” ar „COVID sertifikatų” versijas. Pavyzdžiui, Prancūzijoje „pass sanitaire”, Italijoje „green pass” taip pat buvo plačiai taikomi ir kėlė panašias diskusijas.

Europos Sąjungos Skaitmeninis COVID pažymėjimas palengvino keliones tarp šalių narių, tačiau vidaus naudojimo taisyklės kiekvienoje valstybėje skyrėsi. Kai kurios šalys pasirinko švelnesnius ribojimus arba rėmėsi labiau rekomendacijomis nei privalomais reikalavimais. Skandinavijos šalys, pavyzdžiui, tam tikrais etapais taikė mažiau griežtų priemonių, pasikliaudamos aukštu visuomenės sąmoningumu ir pasitikėjimu valdžios institucijomis.

Lyginant Lietuvos patirtį su kitomis šalimis, galima teigti, kad mūsų Galimybių pasas buvo vienas iš griežtesnių variantų pagal taikymo sritį ir trukmę.

Galimybių paso eros pabaiga

Laikui bėgant, keičiantis pandemijos eigai – plintant mažiau pavojingoms viruso atmainoms, didėjant natūralaus ir vakcininio imuniteto apimtims visuomenėje – Galimybių paso reikalingumas ir pagrįstumas pradėjo mažėti. Visuomenės nuovargis nuo ribojimų taip pat darė savo.

Sprendimas atsisakyti Galimybių paso buvo priimtas palaipsniui. Iš pradžių buvo švelninami reikalavimai, mažinamos taikymo sritys, kol galiausiai, 2022 metų pavasarį, jo galiojimas buvo sustabdytas, o vėliau ir visiškai panaikintas. Paskutinis oficialus Galimybių paso naudojimo etapas baigėsi 2022 metų balandžio mėnesį, nors kai kurie su juo susiję reikalavimai, pavyzdžiui, testavimas tam tikrose srityse, dar galiojo kurį laiką.

Priežastys buvo kelios: pasiekta pakankama vakcinacijos ir persirgimo aprėptis, naujos viruso atmainos (ypač Omikron) pasižymėjo didesniu užkrečiamumu, bet lengvesne ligos eiga daugumai paskiepytų ar persirgusių asmenų, todėl griežti ribojimai prarado prasmę. Be to, visuomenės ir politikų tarpe stiprėjo sutarimas, kad reikia mokytis gyventi su virusu, nebeizoliuojant didelių visuomenės grupių.

Išmoktos pamokos ir palikimas

Galimybių paso era Lietuvoje paliko ryškų pėdsaką. Tai buvo precedento neturintis socialinis eksperimentas, privertęs permąstyti daugelį dalykų – nuo asmens laisvių ir valdžios galių ribų iki visuomenės solidarumo ir pasitikėjimo mokslu bei institucijomis.

Kokias pamokas galime išmokti? Pirma, akivaizdu, kad tokios priemonės, nors ir gali būti pateisinamos ekstremaliomis aplinkybėmis, turi būti taikomos itin atsargiai, skaidriai ir proporcingai grėsmei. Komunikacija su visuomene yra kritiškai svarbi – būtina aiškiai ir nuosekliai pagrįsti sprendimus, atsakyti į kylančius klausimus ir abejones.

Antra, paaiškėjo, kad visuomenės suskaldymas yra reali grėsmė, kai įvedami diferencijuoti ribojimai. Būtina ieškoti būdų, kaip palaikyti socialinę sanglaudą net ir krizių metu.

Trečia, technologijos gali būti galingas įrankis pandemijų valdyme, tačiau jų naudojimas turi būti derinamas su griežtais etikos ir privatumo standartais. Skaitmeniniai sprendimai, tokie kaip Galimybių pasas, turi būti prieinami visiems ir lengvai naudojami.

Ketvirta, svarbu nuolat vertinti taikomų priemonių efektyvumą ir lanksčiai reaguoti į kintančią situaciją. Tai, kas veikė vienu pandemijos etapu, gali būti nebeaktualu ar net žalinga kitu.

Nors Galimybių pasas jau tapo istorija, jo sukeltos diskusijos ir patirtys ilgam išliks kolektyvinėje atmintyje. Tai priminimas apie sudėtingus pasirinkimus, kuriuos tenka daryti globalių krizių akivaizdoje, ir apie tai, kaip svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp visuomenės saugumo ir individualių laisvių. Ši patirtis, tikėkimės, padės geriau pasirengti ateities iššūkiams, kad ir kokie jie bebūtų.