Bulgarija: Kur baigiasi „Viskas įskaičiuota“ ir prasideda tikri nuotykiai

Kai išgirstate žodį Bulgarija, kokia pirmoji mintis šauna į galvą? Tikriausiai prieš akis iškyla ilgas, gultais nuklotas smėlio paplūdimys, didžiulis viešbutis su baseinu ir lėkštė, kupina gėrybių prie švediško stalo. Tai natūralu. Daugelį metų ši Balkanų valstybė lietuviams (ir ne tik) buvo tiesiog pigesnė ir artimesnė Turkijos alternatyva. Tačiau toks požiūris – lyg knygos vertinimas tik pagal jos viršelį, net neatsivertus turinio. O turinys čia stulbinantis.

Šiandieninė Bulgarija išgyvena savotišką renesansą. Ji vis dar siūlo tai, dėl ko ją pamilo tūkstančiai poilsiautojų – saulę, Juodąją jūrą ir prieinamas kainas. Tačiau šalia to atsiveria visai kitas pasaulis: didingi kalnai, kuriuose žygiai prilygsta Alpių trasoms, senoviniai miestai, menantys Romos imperijos laikus, ir gastronomija, kuri yra kur kas daugiau nei tik „Šopska“ salotos. Šiame straipsnyje kviečiame pasižvalgyti po Bulgariją be rožinių akinių, bet su dideliu smalsumu – nuo triukšmingų kurortų iki tylių vienuolynų kalnų viršūnėse.

Juodosios jūros pakrantė: daugiau nei tik Saulėtas krantas

Nepaisant to, kad raginame pažinti šalį giliau, ignoruoti Juodosios jūros pakrantės būtų tiesiog kvaila. Ji tęsiasi beveik 400 kilometrų ir yra neįtikėtinai įvairi. Čia svarbiausia – pasirinkti tinkamą vietą, atitinkančią jūsų lūkesčius, nes skirtumai tarp kurortų yra milžiniški.

Auksinės kopos ir Saulėtas krantas: vakarėlių sostinės

Tai du patys garsiausi vardai, dažnai vartojami kaip sinonimai, nors geografine prasme juos skiria nemažas atstumas. Saulėtas krantas (Sunny Beach) yra tikras pramogų metropolis. Jei ieškote ramybės, bėkite iš čia kuo toliau. Čia gyvenimas verda 24 valandas per parą: dieną paplūdimiuose, naktį – klubuose, kuriuose groja garsiausi Europos didžėjai. Tai vieta jaunimui ir tiems, kurie atostogas įsivaizduoja kaip nesibaigiantį vakarėlį.

Tuo tarpu Auksinės kopos (Golden Sands), esančios šiauriau, netoli Varnos, turi šiek tiek kitokį charakterį. Taip, čia taip pat gausu viešbučių ir pramogų, tačiau pats kurortas yra įsikūręs gamtos parko teritorijoje. Tai suteikia jam daugiau žalumos, o reljefas čia kalvotesnis. Čia lengviau rasti balansą tarp aktyvaus naktinio gyvenimo ir pasivaikščiojimų miško takeliais.

Nesebaras ir Sozopolis: istorijos dvelksmas prie jūros

Jei betoniniai viešbučiai jūsų nežavi, Bulgarija turi du tikrus perlus – Nesebarą ir Sozopolį. Tai ne tiesiog kurortai, tai – miestai muziejai.

Nesebaras, dažnai vadinamas „Juodosios jūros perlu“, yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Jo senamiestis įsikūręs pusiasalyje, sujungtame su žemynu tik siaura sąsmauka. Vaikščiodami akmenimis grįstomis gatvelėmis, tarp tradicinių medinių namų ir daugybės bizantiškų bažnyčių griuvėsių, pasijusite lyg laiko mašinoje. Tiesa, vasarą čia labai daug turistų, todėl geriausia miestą lankyti anksti ryte arba vakarėjant, kai vienadienės ekskursijos išvyksta.

Sozopolis yra seniausias miestas Bulgarijos pakrantėje, įkurtas dar graikų kolonistų. Jis turi panašią aurą kaip Nesebaras, tačiau dažnai vertinamas kaip bohemiškesnis ir ramesnis. Čia rugsėjo pradžioje vyksta „Apollonia“ menų festivalis, pritraukiantis menininkus, muzikantus ir aktorius iš visos šalies. Sozopolio senamiestyje, sėdint restorane ant uolos krašto ir stebint į krantą dūžtančias bangas, lengva suprasti, kodėl menininkai taip myli šią vietą.

Kalnų magija: Rila, Pirinas ir Rodopai

Daugelis lietuvių nustemba sužinoję, kad Bulgarija yra labai kalnuota šalis. Kalnai čia užima didelę teritorijos dalį ir siūlo pramogas tiek žiemą, tiek vasarą. Jei manote, kad slidinėti galima tik Alpėse, o žygiuoti – tik Tatruose, Bulgarija jus maloniai nustebins.

Rilos vienuolynas ir septyni ežerai

Rilos kalnai yra aukščiausi Balkanuose (Musalos viršūnė siekia 2925 m). Tačiau ne aukštis čia svarbiausia, o dvasinė ir gamtinė didybė. Rilos vienuolynas yra bene garsiausias šalies objektas. Pasislėpęs giliai kalnų slėnyje, apsuptas miškų, šis X amžiuje įkurtas kompleksas atrodo ne tik kaip religinė šventovė, bet ir kaip tvirtovė. Jo architektūra, ryškios freskos ir ramybė palieka neišdildomą įspūdį. Tai vieta, kurią pamatyti privalo kiekvienas, atvykęs į šalį.

Netoliese esantys Septyni Rilos ežerai yra dar viena ikoniška vieta. Tai ledyninės kilmės ežerų grupė, išsidėsčiusi pakopomis. Kiekvienas ežeras turi savo vardą, atitinkantį jo formą ar savybę (pvz., „Akis“, „Inkstai“, „Ašara“). Vasarą čia plūsta žygeiviai, norintys pasigrožėti kvapą gniaužiančiomis panoramomis. Tai puiki vieta vienos dienos žygiui, nereikalaujančiam alpinistinės įrangos, tik patogių batų ir noro judėti.

Banskas: slidinėjimo kurortas nr. 1

Žiemą Bulgarija tampa slidininkų traukos centru. Banskas, esantis Pirino kalnų papėdėje, yra moderniausias slidinėjimo kurortas Rytų Europoje. Kainos čia vis dar draugiškesnės nei Austrijoje ar Prancūzijoje, o infrastruktūra – puiki. Be to, pats Banskas yra žavingas miestelis su akmeniniais namais ir tradicinėmis tavernomis (vadinamomis mehana), kur po slidinėjimo galima sušilti prie židinio su taure raudono vyno.

Miestai su charakteriu: Sofija ir Plovdivas

Bulgarijos miestai yra eklektiški. Čia sovietinis brutalizmas susiduria su romėnų griuvėsiais, o modernūs stiklo dangoraižiai kyla šalia cerkvių auksiniais kupolais.

Plovdivas – senesnis už Romą

Jei turite laiko aplankyti tik vieną Bulgarijos miestą (be pajūrio kurortų), rinkitės Plovdivą. Tai vienas seniausių nuolat gyvenamų miestų Europoje, savo istoriją skaičiuojantis tūkstantmečiais. Plovdivo senamiestis, įsikūręs ant trijų kalvų, yra architektūrinis stebuklas. Tačiau didžiausią įspūdį daro Romos laikų teatras, kuris puikiai išsilaikė ir šiandien naudojamas koncertams bei spektakliams. Įsivaizduokite: sėdite ant tų pačių akmeninių suolų, kaip ir žiūrovai prieš beveik 2000 metų, ir klausotės operos po atviru dangumi.

Plovdivas taip pat garsėja „Kapana“ kvartalu. Kadaise buvusi amatininkų zona, dabar tai madingiausia miesto vieta, pilna jaukių kavinukių, meno galerijų, grafiti piešinių ir jaunimo. Tai puikus pavyzdys, kaip istorija gali derėti su moderniu gyvenimo būdu.

Sofija – kontrastų sostinė

Šalies sostinė Sofija dažnai nepelnytai aplenkiama, traktuojama tik kaip tranzitinis taškas. Tačiau ji turi savito žavesio. Aleksandro Nevskio katedra su savo didingais auksiniais kupolais yra vienas didžiausių stačiatikių maldos namų pasaulyje ir tikras miesto simbolis. Vaikštant Sofijos centru, stebina istoriniai sluoksniai: čia pat matote romėnų Serdikos miesto griuvėsius (tiesiog metro stotyje!), osmanų laikų mečetes ir stalinistinio stiliaus pastatus. Sofija yra žalia, gyvybinga ir, kas svarbu keliautojams, viena pigiausių Europos sostinių.

Rožių slėnis ir unikalios tradicijos

Ar žinojote, kad Bulgarija yra viena didžiausių rožių aliejaus gamintojų pasaulyje? Rožių slėnis, esantis netoli Kazanlako miesto, gegužės ir birželio mėnesiais virsta kvepiančia jūra. Rožių festivalis yra spalvingas renginys su liaudies šokiais, muzika ir, žinoma, rožių rinkimo ritualais. Tai patirtis, kuri leidžia pajusti autentišką bulgarišką dvasią, toli nuo turistinių stereotipų.

Dar viena unikali, bet šiurpoka tradicija – Kukeri. Tai karnavalas, vykstantis žiemą, kurio metu vyrai apsirengia gąsdinančiais kailiniais kostiumais ir kaukėmis, siekdami išbaidyti piktąsias dvasias. Šių kostiumų detalumas ir apeigų senoviškumas primena, kad Bulgarija turi gilias pagoniškas šaknis, susipynusias su krikščionybe.

Bulgariška virtuvė: skonių simfonija

Pamirškite dietas. Maistas Bulgarijoje yra kultas. Jis paprastas, sotus ir neįtikėtinai skanus, nes naudojami švieži, vietiniai produktai. Tai Balkanų virtuvės atstovė, turinti daug bendro su graikų ir turkų tradicijomis, tačiau su savitu charakteriu.

• Šopska salotos (Shopska salata): Nacionalinis pasididžiavimas. Atrodo paprasta – agurkai, pomidorai, paprikos, svogūnai ir didelis sluoksnis tarkuoto sirene sūrio (panašaus į fetą, bet kietesnio). Tačiau skonis, ypač vasarą, yra nepakartojamas.
• Banitsa: Sluoksniuotos tešlos kepinys su sūriu ir kiaušiniais. Tai tradiciniai pusryčiai, dažnai valgomi užsigeriant boza (fermentuotu kviečių gėrimu, kurio skonis lietuviams gali pasirodyti… įdomus) arba ayran (jogurto gėrimu).
• Tarator: Šalta jogurto sriuba su agurkais, česnaku, krapais ir graikiniais riešutais. Tai geriausias išsigelbėjimas karštą vasaros dieną.
• Mėsa: Bulgarai mėgsta keptą mėsą. Kebapche (pailgi kotletukai) ir kyufte (apvalūs kotletai) yra klasika.
• Rakija: Be šio gėrimo neapsieina joks pasisėdėjimas. Tai vaisių brendis (dažniausiai vynuogių ar slyvų), kurio stiprumas namų sąlygomis gali nustebinti net visko mačiusius.

Praktiniai patarimai keliaujantiems

Norint, kad kelionė į Bulgariją būtų sklandi, verta žinoti keletą niuansų, kurie padės išvengti nesusipratimų.

Pinigai ir kainos

Bulgarijos valiuta yra levas (BGN). Nors šalis yra Europos Sąjungoje, euro ji dar neįsivedė (planuojama ateityje). Kursas paprastai yra fiksuotas (apie 1,95 levo už 1 eurą), tad skaičiuoti lengva – tiesiog kainą levais dalinkite iš dviejų, ir gausite apytikslę kainą eurais. Daugelyje vietų galima atsiskaityti kortelėmis, tačiau turguose, mažuose miesteliuose ar autobusuose grynieji vis dar yra karaliai.

Kainos Bulgarijoje vis dar yra vienos žemiausių Europoje. Restorane pavalgyti galima už 10–15 eurų, viešasis transportas kainuoja centus, o nakvynės kainos svyruoja nuo labai pigių svečių namų iki prabangių viešbučių už priimtiną kainą.

Kalbos barjeras ir „Taip“ ar „Ne“

Jaunimas, ypač didžiuosiuose miestuose ir kurortuose, neblogai kalba angliškai. Vyresnioji karta dažnai moka rusiškai. Tačiau yra vienas unikalus dalykas, kuris dažnai supainioja turistus – galvos judesiai. Tradiciškai Bulgarijoje galvos purtymas į šonus reiškia „Taip“, o linktelėjimas – „Ne“. Tai visiška priešingybė tam, prie ko esame pratę. Nors kurortuose vietiniai stengiasi prisitaikyti prie turistų, provincijoje šis paprotys vis dar gyvas, todėl geriausia pasitikslinti žodžiais „da“ (taip) arba „ne“ (ne).

Transportas

Keliauti po šalį patogu autobusais – tinklas platus, autobusai važinėja dažnai. Traukiniai yra pigesni, maršrutai dažnai vaizdingi (ypač kalnuose), tačiau jie gali būti lėti ir seni. Jei norite laisvės, automobilio nuoma yra geras pasirinkimas, tik būkite atidūs keliuose – vairavimo kultūra čia kiek chaotiškesnė nei Lietuvoje, o kai kurie keliai kalnuose gali būti duobėti.

Kada geriausia vykti?

Viskas priklauso nuo tikslo. Jei norite paplūdimio atostogų, geriausias laikas – nuo birželio iki rugsėjo. Liepa ir rugpjūtis yra karščiausi mėnesiai, kai temperatūra dažnai viršija 30 laipsnių, o vanduo įšyla iki 25-26 laipsnių. Rugsėjis – puikus laikas tiems, kurie nemėgsta didelių minių; jūra vis dar šilta, o oras švelnesnis.

Slidinėjimui geriausi mėnesiai yra sausis, vasaris ir kovas. Žygiams ir ekskursijoms idealiai tinka pavasaris (gegužė-birželis), kai viskas žydi, ir ankstyvas ruduo (rugsėjis-spalis), kai kalnuose medžiai nusidažo auksinėmis spalvomis.

Kodėl verta rinktis Bulgariją dabar?

Bulgarija yra šalis, kuri keičiasi. Ji modernėja, tačiau išlaiko savo balkanišką sielą. Tai viena iš nedaugelio vietų Europoje, kur ryte galite slidinėti kalnuose, o po pietų jau vaikščioti pajūrio promenada (atstumai tą leidžia). Tai šalis, kurioje už pietus sumokėsite nedaug, bet gausite karališką porciją.

Svarbiausia, Bulgarija yra draugiška. Vietiniai žmonės, galbūt iš pirmo žvilgsnio atrodantys rūstūs, dažnai yra labai svetingi ir nuoširdūs, ypač jei parodysite susidomėjimą jų kultūra, o ne tik ieškosite pigiausio alaus.

Tad kitą kartą planuodami atostogas, pagalvokite apie Bulgariją ne kaip apie kompromisinį variantą, o kaip apie kryptį, pilną neatrastų lobių. Nesvarbu, ar klajosite Plovdivo gatvelėmis, ar ragausite vyną Melnike, ar tiesiog tinginiausite Sozopolio paplūdimyje – Bulgarija turi savybę nustebinti. Ir dažniausiai – pačia geriausia prasme.