Automobiliu po Aukštaitijos Nacionalinį Parką: Gidas Jūsų Nepamirštamoms Atostogoms

Lietuva – tai šalis, kurią galima atrasti iš naujo kaskart, kai tik pasiryžti išsukti iš gerai žinomų kelių. Jei jūsų siela trokšta gaivaus pušynų oro, ežerų spindesio ir ramybės, kurią gali dovanoti tik nepaliesta gamta, tuomet kelionė automobiliu po Aukštaitijos nacionalinį parką yra tai, ko jums reikia. Tai ne tik seniausias nacionalinis parkas Lietuvoje, bet ir tikras gamtos bei istorijos lobynas, laukiantis, kol jį atrasite. Sėskite į automobilį, pasikraukite gerą nuotaiką ir leiskitės į nuotykį, kuris atmintyje išliks ilgam.

Kodėl verta keliauti automobiliu?

Aukštaitijos nacionalinis parkas užima didžiulę teritoriją, nusėtą daugiau nei šimtu ežerų, piliakalnių, etnografinių kaimų ir gamtos paminklų. Nors viešasis transportas gali nuvežti iki pagrindinių centrų, kaip antai Palūšės ar Ignalinos, tikrasis parko grožis atsiskleidžia ten, kur neveda platūs asfaltuoti keliai. Būtent čia automobilis tampa ne prabangos preke, o nepakeičiamu įrankiu.

Kelionė automobiliu suteikia neįkainojamą laisvę. Pamatėte viliojantį miško takelį? Sustokite ir pasivaikščiokite. Užmatėte nuošalią ežero pakrantę, idealiai tinkančią popietės iškylai? Prašom, aikštelė jūsų. Norite palydėti saulę nuo piliakalnio viršūnės, nesirūpindami paskutinio autobuso grafiku? Jokių problemų. Galite susidaryti savo asmeninį maršrutą, keisti jį pagal nuotaiką, vežtis visą reikalingą inventorių – nuo dviračių ir baidarių iki palapinės ir kepsninės. Tai kelionė jūsų tempu ir pagal jūsų taisykles.

Pasiruošimas kelionei: Ką žinoti prieš išvykstant?

Sėkminga kelionė prasideda nuo gero pasiruošimo. Nors Aukštaitija nėra atšiauri dykuma, keletas patarimų padės išvengti nemalonių staigmenų.

• Geriausias laikas kelionei: Parkas žavus visais metų laikais. Pavasarį viskas sprogsta žaluma ir gyvybe. Vasara – maudynių, uogavimo ir aktyvių pramogų metas. Tačiau bene įspūdingiausiai Aukštaitija atrodo rudenį, kai miškai nusidažo aukso, vario ir purpuro spalvomis. Tai tikras rojus fotografams ir romantikams.
• Būtiniausi daiktai: Nepamirškite patogios avalynės, nes teks nemažai vaikščioti. Pravers ir drabužiai nuo lietaus – lietuviškas oras permainingas. Vasarą būtinai įsimeskite maudymosi kostiumėlį ir apsaugą nuo uodų bei erkių. Nors mobilusis ryšys veikia daugelyje vietų, parko gilumoje jis gali dingti, todėl turėti popierinį žemėlapį ar iš anksto atsisiųstus žemėlapius telefone – protingas sprendimas.
• Parko taisyklės: Aukštaitijos nacionalinis parkas yra saugoma teritorija. Prieš atvykdami pasidomėkite taisyklėmis. Lankytojo bilietą galite įsigyti lankytojų centruose (pavyzdžiui, Palūšėje) arba internetu. Statyti palapines ir kurti laužus galima tik specialiai tam įrengtose vietose. Gerbkime gamtą – nepalikime šiukšlių ir netriukšmaukime.

Magiškasis maršrutas: Nuo Palūšės iki Ginučių

Mūsų kelionė prasideda nuo neoficialios parko sostinės – Palūšės. Šis jaukus kaimelis įsikūręs ant Lūšių ežero kranto. Čia jus pasitiks vienas garsiausių parko simbolių – medinė aštuonkampė bažnyčia su varpine, pastatyta 1757 metais nenaudojant nė vienos vinies! Tai unikalus liaudies architektūros pavyzdys. Palūšėje veikia parko lankytojų centras, kur gausite visą informaciją, žemėlapius ir galėsite išsinuomoti valtis, baidares ar vandens dviračius. Pasivaikščiojimas Lūšių ežero pakrante – puiki dienos pradžia.

Iš Palūšės sukame vaizdingu keliuku link Ginučių. Pakeliui verta stabtelėti Meironių kaime – tai tipiškas Aukštaitijos gatvinis kaimas, išlaikęs autentišką dvasią. Atvykus į Ginučius, pirmiausia akis patraukia XIX a. vandens malūnas. Tai vienas iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių ir veikiančių technikos paveldo objektų. Vasarą čia galima ne tik apžiūrėti ekspoziciją, bet ir išsimaudyti po malūno užtvankos kriokliais – tai savotiška gamtos sukurta vandens masažo procedūra. Vos už kelių šimtų metrų nuo malūno stūkso Ginučių piliakalnis. Užkopus į jį atsiveria pasakiškas vaizdas į Linkmeno ir Ūkojo ežerus. Legenda byloja, kad ant šio piliakalnio stovėjusi Linkmenų pilis.

Istorijos ir gamtos lobiynas: Stripeikiai ir Ladakalnis

Toliau mūsų maršrutas veda į vieną unikaliausių vietų visame parke – Stripeikių senovinės bitininkystės muziejų. Tai ne šiaip muziejus, o magiška vieta, kurioje susipina gamta, mitologija ir senieji amatai. Įkurtas senoje sodyboje, muziejus pasakoja apie bitininkystės tradicijas nuo seniausių laikų. Čia pamatysite senovinius avilius, įkeltus į medžių kamienus (dreves), susipažinsite su pagoniškais dievais, globojančiais bites, ir, žinoma, galėsite paragauti bei įsigyti vietinio medaus. Vieta tiesiog alsuoja ramybe ir archajiška dvasia.

Nuo Stripeikių – ranka pasiekiamas ir bene garsiausias parko objektas, tikras „must-see“ taškas – Ladakalnis. Tai 176 metrų aukščio kalva, nuo kurios atsiveria kvapą gniaužianti panorama. Sakoma, kad giedrą dieną nuo Ladakalnio viršūnės galima pamatyti net šešis ežerus: Ūkoją, Linkmeną, Pakasą, Asėką, Alksną ir Alksnaitį. Manoma, kad čia buvo senovės lietuvių šventvietė, kurioje garbinta deivė Lada – didžioji motina, gyvybės ir vaisingumo globėja. Užkopus ant kalno viršūnės, kurioje auga šimtametis ąžuolas, apima neapsakomas erdvės ir laisvės pojūtis. Tai vieta, kurioje norisi tiesiog sėdėti ir tylėti, stebint gamtos didybę. Tai yra sielos atgaiva, kurią prisiminsite dar ilgai.

Neatrasti perlai: Ką pamatyti nuošaliau nuo pagrindinių takų?

Aukštaitijos nacionalinis parkas pilnas ne tik gerai žinomų, bet ir nuošalesnių, tačiau ne mažiau įspūdingų vietų. Automobilis leidžia jas pasiekti be vargo.

• Šuminų etnografinis kaimas: Įsikūręs pusiasalyje tarp dviejų ežerų, šis kaimas yra dar vienas autentiškos architektūros pavyzdys. Jis išgarsėjo tapęs legendinio lietuvių filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ filmavimo aikštele. Pasivaikščiokite po jį ir pasijusite nusikėlę kelis šimtus metų į praeitį.
• Kirdeikių apžvalgos bokštas: Nors Ladakalnis siūlo plačiausią panoramą, vaizdai nuo Kirdeikių apžvalgos bokšto yra ne mažiau įspūdingi. Iš jo atsiveria plati Pakaso ežero ir jį supančių miškų panorama. Tai puiki alternatyva, jei norite išvengti didesnių turistų srautų.
• Trainiškio ąžuolas: Netoli Stripeikių auga gamtos paminklas – galingas Trainiškio ąžuolas. Manoma, kad jam yra apie 800 metų. Stovint šalia šio milžino galima pajusti laiko tėkmę ir gamtos jėgą.

Aktyvios pramogos ir poilsis

Aukštaitija – tai ne tik pasyvus gamtos stebėjimas. Tai tikras rojus aktyvaus laisvalaikio mėgėjams. Platus ežerų ir juos jungiančių upelių tinklas idealiai tinka plaukimui baidarėmis ar kanojomis. Populiariausi maršrutai vingiuoja Būkos, Srovės upėmis. Inventorių galima išsinuomoti Palūšėje, Ignalinoje ar daugelyje kaimo turizmo sodybų.

Parke gausu pažintinių takų ir maršrutų, skirtų pėstiesiems ir dviratininkams. Galima valandų valandas klaidžioti miško takeliais, kopinėti po kalvas ir atrasti nuošalius ežerėlius. Vasaros pabaigoje ir rudenį miškai virsta tikru lobynu grybautojams ir uogautojams. Mėlynės, bruknės, spanguolės, o po lietaus dygstantys baravykai ir raudonviršiai – tai ne tik malonus laiko praleidimas, bet ir gardžios lauktuvės namiškiams.

Ir, žinoma, maudynės! Ežerų čia tiek daug, kad rasite vietą bet kokiam skoniui – nuo įrengtų paplūdimių su liepteliais iki laukinių, nuošalių pakrančių, kur galėsite mėgautis ramybe ir vienuma.

Kur pavalgyti ir apsistoti?

Po ilgos ir įspūdžių pilnos dienos norisi ne tik pailsėti, bet ir skaniai pavalgyti. Parko teritorijoje ir aplink ją gausu kaimo turizmo sodybų, kurios siūlo ne tik nakvynę, bet ir autentišką aukštaitišką virtuvę. Būtinai paragaukite patiekalų iš šviežiai pagautos žuvies, bulvinių blynų ar sotaus kugeliaus. Daugelis sodybų taip pat siūlo pirties malonumus – kas gali būti geriau po žygio nei karštas garas ir vanta?

Nakvynės galimybių spektras taip pat platus: nuo puikiai įrengtų kempingų ir stovyklaviečių gamtos mylėtojams iki jaukių svečių namų Palūšėje, Ignalinoje ar Molėtuose tiems, kurie vertina komfortą. Kaimo turizmo sodybos – aukso viduriukas, leidžiantis pajusti tikrąją Aukštaitijos dvasią.

Pabaigai

Kelionė automobiliu po Aukštaitijos nacionalinį parką – tai kur kas daugiau nei tiesiog atostogos. Tai pasinėrimas į Lietuvos gamtos ir istorijos širdį. Tai galimybė sulėtinti tempą, įsiklausyti į tylą, kurią retkarčiais sudrumsčia tik paukščių giesmės ar vėjo ošimas pušynuose. Tai laikas, praleistas su savimi ir artimaisiais, kuriant prisiminimus, kurie šildys dar ilgai. Tad nedvejokite, kraukitės daiktus, sėskite į automobilį ir leiskitės atrasti ežerų krašto magijos. Aukštaitija laukia jūsų atvira širdimi.