Anapus Baltijos: Švedijos atradimai savarankiškiems keliautojams

Dažnas lietuvis, išgirdęs žodį „Swed“ ar „Švedija“, pirmiausia pagalvoja apie banko kortelę savo piniginėje, geltonai mėlyną prekybos centro iškabą su baldais ar populiarų telekomunikacijų tinklą. Mūsų ryšiai su šia Skandinavijos valstybe yra tapę tokie kasdieniški ir verslo lygmeniu persipynę, kad kartais pamirštame, jog anapus Baltijos jūros plyti ne tik ekonominė partnerė, bet ir viena įspūdingiausių turizmo krypčių Europoje. Tai šalis, kuri yra ranka pasiekiama – vos naktis kelte iš Klaipėdos arba valanda lėktuvu – tačiau savo kultūra, gamta ir ramybe ji nukelia į visiškai kitą pasaulį.

Šiame straipsnyje kviečiame pamiršti stereotipus apie neįkandamas kainas ar šaltus žmones. Pažvelkime į Švediją kaip į nuotykių, laukinės gamtos ir modernios kultūros sintezę, kuri yra ideali kryptis tiek trumpam savaitgalio pabėgimui, tiek ilgoms vasaros atostogoms.

Kelionės logistika: kodėl keltas dažnai laimi prieš lėktuvą?

Planuojant kelionę į Švediją, lietuviai dažniausiai susiduria su dilema: skristi ar plaukti? Nors skrydžiai į Stokholmą, Geteborgą ar Malmę dažnai vilioja žemomis kainomis, vis daugiau keliautojų renkasi vandens kelią. Kodėl? Atsakymas paprastas – laisvė.

Keltų linijos iš Klaipėdos į Karlshamną (pietų Švedija) yra tapusios savotiškais vartais į Skandinaviją. Pasirinkus šį būdą, atostogos prasideda dar nepasiekus kranto. Vakarienė laive, vaizdas į tolstantį uostą ir galimybė išsimiegoti kajutėje paverčia logistinę kelionės dalį poilsiu. Tačiau svarbiausias privalumas – nuosavas automobilis. Švedija yra didelė šalis. Atstumai čia milžiniški, o patys gražiausi gamtos kampeliai, nacionaliniai parkai ar atokūs kaimeliai viešuoju transportu pasiekiami sunkiai arba labai brangiai.

Turint savo automobilį, atsiveria galimybė susiplanuoti maršrutą, kuris apimtų ne tik sostinę, bet ir vaizdingą pietinę Skandinavijos pakrantę, ežerų kraštą ar net legendinę Gotlando salą. Be to, keliaujant su šeima ar didesne kompanija, automobilis leidžia sutaupyti maistui – bagažinėje galima vežtis lietuviškų produktų, kas gerokai sumažina kelionės biudžetą.

Stokholmas: miestas ant vandens, kuriam nėra lygių

Jei jūsų tikslas – miesto kultūra, Stokholmas yra privaloma stotelė. Dažnai vadinamas „Šiaurės Venecija“, šis miestas yra išsidėstęs ant 14 salų, kurias jungia 57 tiltai. Tačiau skaičiai neatskleidžia tikrosios miesto dvasios.

Gamla Stan magija

Stokholmo senamiestis, arba Gamla Stan, yra vienas geriausiai išsilaikiusių viduramžių miestų centrų Europoje. Čia nėra automobilių eismo, o siauros, grindiniu grįstos gatvelės veda per spalvingų namų labirintus. Skirtingai nei daugelis kitų Europos sostinių, Stokholmas spinduliuoja ne imperinę didybę, o jaukų, aristokratišką solidumą. Čia būtina aplankyti Karališkuosius rūmus ir Nobelio muziejų, tačiau didžiausias malonumas – tiesiog pasiklysti gatvelėse, užuodžiant šviežių cinamoninių bandelių (kanelbullar) kvapą.

Vasa muziejus: laiko kapsulė

Net jei nesate muziejų mėgėjas, „Vasa“ muziejus yra vieta, kuri palieka be žado. Tai vienintelis pasaulyje išlikęs XVII a. laivas. Jo istorija tragiška ir kartu komiška – karališkasis laivas, turėjęs tapti Švedijos laivyno pasididžiavimu, nuskendo savo pirmosios kelionės metu vos išplaukęs iš uosto, nes buvo tiesiog per sunkus ir nestabilus. Iškeltas iš jūros dugno po 333 metų, jis buvo kruopščiai restauruotas. Dabar, stovint priešais šį milžinišką medinį meno kūrinį, galima pajusti tikrą laiko kelionės efektą.

Menas po žeme

Stokholmo metro sistema dažnai vadinama ilgiausia pasaulyje meno galerija. Daugiau nei 90 iš 100 metro stočių yra papuoštos skulptūromis, mozaikomis, tapyba ar instaliacijomis. Stotis T-Centralen su savo mėlynais augalų motyvais ant baltų uolų sienų tapo vienu labiausiai fotografuojamų objektų mieste. Tai puikus pavyzdys, kaip švedai sugeba sujungti funkcinį dizainą su estetika.

„Allemansrätten“: teisė, kuri keičia keliavimo taisykles

Vienas unikaliausių dalykų Švedijoje, kuris ypač žavi gamtą mylinčius lietuvius, yra Allemansrätten – Visuotinė teisė į gamtą. Tai konstitucinė teisė, leidžianti kiekvienam žmogui laisvai klajoti po gamtą, nepriklausomai nuo to, kam priklauso žemė.

Ką tai reiškia keliautojui? Jūs galite statyti palapinę vienai nakčiai beveik bet kurioje vietoje (išskyrus privačius kiemus, dirbamus laukus ar saugomas teritorijas), rinkti uogas, grybus ir lauko gėles. Tai atveria neįtikėtinas galimybes biudžetiniam turizmui. Vietoje brangių viešbučių galima rinktis nakvynę prie vieno iš tūkstančių Švedijos ežerų, mėgaujantis visiška ramybe.

Žinoma, ši laisvė ateina su atsakomybe. Pagrindinė taisyklė – „netrukdyti ir negriauti“. Pagarba gamtai yra švedų kultūros pamatas, todėl tikimasi, kad paliksite stovyklavietę tokią, kokią radote, arba dar švaresnę.

Pietų Švedija: Skonė ir tiltas į Europą

Keliaujant automobiliu iš Klaipėdos (per Karlshamną), pirmoji pažintis su šalimi įvyksta Skonės (Skåne) regione. Tai – Švedijos „klėtis“, pasižyminti derlingais laukais, švelnesniu klimatu ir įspūdinga pakrante.

Šio regiono centras – Malmė. Tai modernus, daugiakultūris miestas, kuris per pastaruosius dešimtmečius transformavosi iš pramoninio uosto į inovacijų centrą. Miesto simbolis – „Turning Torso“ dangoraižis, suprojektuotas garsiojo architekto Santiago Calatrava. Tai aukščiausias pastatas Skandinavijoje, savo susukta forma primenantis žmogaus kūno judesį.

Būtent iš Malmės prasideda (arba baigiasi) garsusis Oresundo tiltas, jungiantis Švediją su Danija. Važiuoti šiuo inžineriniu stebuklu, kuris viduryje sąsiaurio panyra į tunelį po vandeniu, yra ypatinga patirtis. Tai puiki proga vienos kelionės metu aplankyti ir Kopenhagą, kuri yra vos už pusvalandžio kelio traukiniu ar automobiliu.

Gotlandas: Baltijos jūros perlas

Jei ieškote kažko visiškai išskirtinio, turite aplankyti Gotlando salą. Tai didžiausia sala Baltijos jūroje, kuri vasaros metu tampa Švedijos atostogų sostine. Sala garsėja savo unikalia gamta, kalkakmenio uolomis (raukais), kurios stūkso pakrantėse kaip natūralios skulptūros.

Salos sostinė Visbis yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tai geriausiai išsilaikęs viduramžių Hanzos sąjungos miestas, apjuostas galinga gynybine siena. Vasarą čia vyksta viduramžių savaitė, kurios metu gatvės prisipildo riterių, prekybininkų ir muzikantų. Gotlandas taip pat turi ypatingą ryšį su vaikystės nostalgija – būtent čia buvo filmuojami garsieji filmai apie Pepę Ilgakojinę.

Mitai apie kainas: kaip išgyventi nebankrutavus?

Vienas didžiausių stabdžių, atgrasančių lietuvius nuo kelionių į Švediją, yra įsitikinimas, kad ten „viskas beprotiškai brangu“. Tiesa, paslaugų sektorius (restoranai, kirpyklos, transportas) yra brangesnis nei Lietuvoje, tačiau maisto produktų kainos prekybos centruose (tokiuose kaip „ICA“, „Coop“ ar „Willys“) jau seniai susilygino su lietuviškomis, o kai kuriais atvejais – net mažesnės.

Norint sutaupyti, rekomenduojama:

• Vengti alkoholio restoranuose: Alkoholis Švedijoje yra parduodamas tik specialiose valstybinėse parduotuvėse „Systembolaget“ ir yra stipriai apmokestintas. Kavinėje bokalas alaus gali kainuoti dvigubai ar trigubai brangiau nei Lietuvoje.
• Pietų pasiūlymai: Daugelis restoranų darbo dienomis siūlo „Dagens lunch“ (dienos pietus) už fiksuotą, ganėtinai prieinamą kainą (dažniausiai apie 10–12 eurų), į kurią įeina pagrindinis patiekalas, salotos, duona ir kava.
• Gerti vandenį iš čiaupo: Švedijoje vandentiekio vanduo yra vienas švariausių ir skaniausių pasaulyje. Pirkti vandenį buteliuose čia laikoma pinigų švaistymu.

Fika: daugiau nei kavos pertraukėlė

Negalima kalbėti apie Švediją nepaminėjus fika. Tai socialinis fenomenas, kurio negalima išversti tiesiog kaip „kavos gėrimas“. Fika – tai sąmoningas sustojimas dienos eigoje, skirtas pabendrauti su kolegomis, draugais ar šeima, būtinai gardžiuojantis kava ir kuo nors saldžiu (dažniausiai bandele). Švedai yra vieni didžiausių kavos vartotojų pasaulyje, o fika yra šventa – jos metu sprendžiamos verslo problemos, užmezgami santykiai ir tiesiog džiaugiamasi akimirka.

Keliaujant po Švediją, būtina sustoti vietinėse kepyklėlėse (bageri) ir išbandyti šią tradiciją. Tai ne tik skanu, bet ir leidžia pajusti lėtąjį švediško gyvenimo ritmą (lagom) – kai visko yra nei per daug, nei per mažai, o lygiai tiek, kiek reikia.

Šiaurės magija: Laplandija

Tiems, kurie nebijo šalčio ir ieško ekstremalesnių potyrių, Švedijos šiaurė (Laplandija) siūlo nepamirštamus vaizdus. Kiruna ir Abisko nacionalinis parkas yra vienos geriausių vietų pasaulyje stebėti Šiaurės pašvaistę. Čia, toli nuo miestų šviesų, dangus nusidažo magiškomis spalvomis.

Žiemą čia galima išbandyti pasivažinėjimą šunų kinkiniais, nakvynę ledo viešbutyje Jukkasjärvi (pirmasis toks pasaulyje!) ar susipažinti su samių – vietinių Skandinavijos čiabuvių – kultūra. Vasarą šis regionas traukia žygeivius, norinčius įveikti Kungsleden (Karališkąjį taką) – vieną gražiausių pėsčiųjų maršrutų Europoje, besidriekiantį per kalnus ir slėnius.

Praktiniai patarimai keliautojams

Prieš vykstant į Švediją, verta žinoti keletą niuansų:

• Grynieji pinigai nereikalingi: Švedija sparčiai juda link visiškai „begrynių“ atsiskaitymų visuomenės. Daugelyje vietų (net viešuosiuose tualetuose ar autobusuose) grynieji nepriimami. Kortelė veikia visur.
• Kalba: Beveik visi švedai puikiai kalba angliškai. Nuo mažo vaiko iki senjoro – susikalbėti nekils jokių problemų.
• Darbo laikas: Parduotuvės sekmadieniais dažnai dirba trumpiau, o „Systembolaget“ (alkoholio parduotuvės) sekmadieniais nedirba visai, šeštadieniais – trumpai.

Apibendrinimas: kodėl verta grįžti?

Švedija nėra ta šalis, kuri stengiasi apstulbinti triukšmu ar blizgučiais. Jos grožis slypi detalėse: tvarkinguose raudonuose nameliuose miško pakraštyje, mandagume kelyje, gebėjime derinti technologijas su gamta ir gyvenimo kokybės puoselėjime. Lietuviams ši šalis yra artima ne tik geografiškai, bet ir istoriškai, tačiau kartu ji siūlo vakarietišką ramybę ir stabilumą, kurio mums kartais taip trūksta.

Nesvarbu, ar tai bus savaitgalio kruizas į Karlshamną, ar savaitės trukmės žygis po Laplandijos kalnus – Švedija visada turi kuo nustebinti. Tai šalis, į kurią norisi grįžti ne dėl to, kad kažko nepamatei, bet dėl to, kaip ten jauteisi.